Prie šių įvykių prisideda ir vienas dar neskelbtas - kitos savaitės pradžioje Telšių rajono apylinkės prokuratūra priims procesinį sprendimą dėl statybų bendrovės „Samanėlė", o kartu ir jos finansininkės Stasės Jokšienės. Kitaip sakant, spręs, ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar perduoti bylą, kurioje kaltinamąja galėtų būti ir Generalinio prokuroro Algimanto Valantino sesuo, teismui.
2007 metų pradžioje Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Telšių AVMI), patikrinusi UAB „Samanėlė", apskaičiavo, kad bendrovė išmokėjo apie 1,2 mln. litų atlyginimų vokeliuose. Nuo to laiko, jau dvejus su puse metų, Telšių finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kartu su Telšių rajono apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą. Kaip matome, skubama nebuvo.
Kol kas šioje istorijoje buvo tik vienas „kaltasis" – netrukus po patikrinimo „Samanėlėje" pareigų netekęs tuometis Telšių AVMI viršininkas Antanas Naujokas.
Ne šventas ir brolis
S.Jokšienės broliui generaliniam prokurorui labiau sekasi, nes jo padarytus pažeidimus vertins pavaldiniai. Valstybės kontrolė, nustačiusi, kad Generalinė prokuratūra apie 1 mln. litų panaudojo reikšmingai pažeisdama teisės aktus, suteikė galimybę pačiam A.Valantinui per 40 dienų pašalinti nustatytus pažeidimus. Patikrinimo išvadas lydėjo Valstybės kontrolierės pavaduotojo Viktoro Švedo sprendimas dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimo. Tokie sprendimai priimami tik tuomet, kai valstybės įstaigos įžūliai nepaiso įstatymų. 2008 metais atlikus 100 patikrinimų sprendimai priimti tik 28 atvejais.
Nežino teisės?
„Noriu labai atsakingai pareikšti, kad šio pastato statybai skirta 86,7 mln. litų suma nebuvo viršyta nė vienu centu, – į LŽ klausimus atsakė A.Valantinas. – Priešingai, buvo sutaupyti 39 tūkst. litų, jie grąžinti į valstybės biudžetą. Noriu pabrėžti ir tai, kad Valstybės kontrolė nekonstatavo galimo lėšų iššvaistymo, visi skirti pinigai buvo panaudoti statybai."
Noriu labai atsakingai pareikšti, kad šio pastato statybai skirta 86,7 mln. litų suma nebuvo viršyta nė vienu centu, į klausimus atsakė A.Valantinas.
Tačiau Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad statybai buvo panaudotos net tos lėšos, kurių statybininkai neturėjo teisės gauti. Bendrovė, pastačiusi prokuratūros pastatą, papildomai gavo dar 1 mln. litų už tai, kad neskelbiant konkurso atliko techninio projekto korektūrą, parengė interjero ir baldų išdėstymo projektą bei už 152 tūkst. litų nupirko papildomai baldų. Visus tuos darbus turėjo atlikti ne statybininkai, o konkursą laimėjusios specializuotos įmonės.
Baldų įsigijimą apskritai lydi neaiškumai. LŽ šaltinių teigimu, papildomi 152 tūkst. litų išleisti todėl, kad prokuratūros vadovams nepatiko jų kabinetuose pastatyti baldai ir jie pareikalavo juos pakeisti geresniais. Tačiau A.Valantinas tai aiškina kitaip.
„Baldai Generalinės ir Vilniaus apygardos prokuratūrų darbuotojams buvo perkami iš UAB „Narbutas ir Ko", kuri laimėjusi atvirą tarptautinį konkursą už 1,15 mln. litų įrengė 365 darbo vietas bei bendrojo naudojimo patalpas, – teigia A.Valantinas. – UAB „Vėtrūna" buvo paprašyta papildomai įrengti akustinį ir estetinį salių interjerą. Taigi, už 152 tūkst. buvo įsigytos salių kėdės, spaudos konferencijų ir kolegijos salių audiovizualinė įranga."
Kad ir nesutikdamas su Valstybės kontrolės išvadomis, A.Valantinas neketina jų skųsti teismui.
A.Valantino paaiškinimai, kad žala valstybei nepadaryta, numatyta investicinio projekto suma neviršyta, todėl neva nieko blogo neatsitiko, piktina teisės žinovus. „Prokuroras kalba, švelniai tariant, neatsakingai, nes žala yra jau tai, kad buvo nesilaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo. Gali nupirkti darbus už du kartus mažesnę kainą, nei skirta, bet jei tai atlikta ne pagal įstatymo raidę, vadinasi, padaryta žala valstybei, pažeistas viešasis interesas, teisinio tikrumo principas", – priminė įstatymus generaliniam prokurorui vienas interneto skaitytojų.
G.Tumelienės ranka?
Išankstinė A.Valantino nuostata, kad Generalinė prokuratūra visuomet teisi, gali turėti įtakos ir pažeidimus tiriančios komisijos išvadoms. Ar ji įvertins Generalinės prokuratūros kanclerės Gertrudos Tumelienės indėlį į tai, kad teisingumo sargyboje stovinčioje įstaigoje buvo pažeisti įstatymai?
G.Tumelienės, anksčiau 30 metų rūpinusios Teisingumo ministerijos ūkiu, veikla jau buvo susidomėjęs teisingumo ministru tapęs Petras Baguška. Jo iniciatyva 2008 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Teisėjų mokymo centro Molėtuose rekonstrukcijos. Iš Teisingumo ministerijos į Generalinę prokuratūrą atkeliavusi medžiaga vėliau buvo persiųsta Molėtų rajono prokuratūrai, o ten tyrimas nutrauktas. G.Tumelienė tuo metu jau dirbo kanclere Generalinėje prokuratūroje, pakviesta generalinio prokuroro A.Valantino.
Atsainumas
Seimo narė Vida Marija Čigriejienė, kartu su kitais konservatoriais užregistravusi projektą dėl Generalinės prokuratūros, piktinasi, kad užsitęsę tyrimai neprisideda prie teisingumo įgyvendinimo.
„Ateityje norėtume argumentuotesnio, teisingesnio teisingumo pareigūnų paaiškinimo mums ir visuomenei. Bylos užsitęsusios, metų metais tiriamos, ir nė vienas nenubaustas", – piktinosi M.V.Čigriejienė, prisimindama Vytauto Pociūno, Medininkų, Juro Abromavičiaus bylas ir kur kas švelnesnę bausmę, tylomis pritariant Generalinei prokuratūrai, gavusio trijų Aleksandrijos moksleivių gyvybes atėmusio policininko bylą.
Kita vertus, ko tikėtis iš Generalinės prokuratūros, kuri net savo vidiniame ūkyje nesugeba laikytis įstatymų, o pažeidimus bando visaip užglaistyti?
