„Patekti į olimpinį kaimelį žurnalistams nėra lengva. Parą prieš apsilankymą reikia pateikti oficialų prašymą ir laukti atsakymo. Gavus atsakymą irgi dar ne visi vartai atsiveria – prie įėjimo į kaimelį būtinai turi pasitikti kas nors iš delegacijos vadovų ir tik su jais galima patekti į vidų.
Kaip ir esu pasakojęs anksčiau, sąlygos visuose olimpiniuose objektuose Pekine puikios. Tai susiję su viešbučiais, spaudos centrais, varžybų arenomis. Olimpinis kaimelis – ne išimtis. Sportininkai įsikūrę labai jaukiai, patalpos kondicionuojamos. Esu matęs olimpinius kaimelius Atėnuose, Atlantoje ir Barselonoje, tai ten buvo bendrabučiai lyginant su Pekino viešbučiais. Atėnuose olimpinis kaimelis buvo išsidėstęs labai dideliame plote, tad kinai pasimokė iš pirmtakų ir pastatė tikrai puikų kompleksą.
Buvom prigąsdinti, kad kaimelio teritorijoje nebus galima nei fotografuoti, nei filmuoti. Tad teko išsirūpinti dar papildomą leidimą įsinešti foto ir video techniką. Tad apsauga viską praleido labai geranoriškai, nebuvo jokių isterijų. Tačiau vis tiek buvau atsargesnis ir tą techniką naudojau saikingai.
Į kambarius veržtis nedrįsom, nusprendėm tam laiko skirti vėliau, kai bus aprimę pagrindiniai startai. Krepšininkai buvo pavargę po eilinės pergalės, sutikau tik brolius Lavrinovičius, kurių nuovargis nekankina. Jie kaip visada buvo itin geros nuotaikos ir mielai pozavo prieš objektyvus. Matyt, visas trenerio užduotis jie įvykdo ir dėl to jaučiasi puikiai. Paklausti, kaip jie vertina kaimelį, jie irgi negailėjo gražių žodžių. Tik pridūrė, jog iki pilnos laimės trūksta cepelinų – tada būtų idealu.
Aplankėme misijos vadovus, apžiūrėjom, kaip įsikūrusios medikų pajėgos. Kartu medikai pagelbėjo ir vienam mūsų žurnalistų, kuris šiek tiek peršalo nuo orų kaitos. Pamatėme, kokiais resursais disponuoja mūsų medikai ir nusprendėme, kad jie tikrai pasiruošę visiems gyvenimo atvejams.
O didžiausia šio vizito atrakcija buvo ta, kad turėjome galimybę apsilankyti kaimelio valgykloje. Svečiams čia leidžiama patekti, tereikia nusipirkti maždaug 12 eurų kainuojantį taloną. Iš vis olimpiadose maitinimui skiriamas itin didelis dėmesys, mat tai vienas pagrindinių išbandymų organizatoriams – patenkinti tiek skirtingų poreikių.
Tad tenka atsižvelgti ir į skonius ir į tradicijas ir į religijas bei dar daug ką. Tad valgykla panaši į didžiulį angarą, kuriame galima rasto kone visko – nuo kinų virtuvės iki amerikietiško greito maisto. Sportininkai čia gali lankytis neribotą skaičių kartų ir bet kuriuo paros metu. Olimpinė valgykla dirba visą parą. Kadangi pinigai sumokėti, neatsispyriau pagundai paragauti tradicinės pekino anties.“
