Viskas vyko labai prašmatniam restorane, įėjimas ten kinų mastais kainuoja pasakiškus pinigus, apie dvidešimt eurų. Tai švediško stalo tipo jūros gėrybių restoranas, žinoma buvo ir alaus bei vyno.
Pasidžiaugėm Mindaugo Mizgaičio pergale, ir sužinojom, jog atvyks ir patys imtynininkai, tad teko užsilaikyti. Pirmiausia įvyko įspūdingas tėvo ir sūnaus susitikimas – Mindaugas Mizgaitis atėjęs apkabino tėvą ir bronzos medalį užkabino jam.
Žinoma, tas medalis, vėliau keliavo iš rankų į rankas ir buvo gan sunku įsiprašyti į bendrą eilę ir palaikyti jį savo rankose. Tad pagrindiniai fotografavimo si objektai buvo du – imtynininkas ir medalis.
Ypač šia pergale džiaugėsi treneris Grigorijus Kozovskis. Jis kilęs iš Baltarusijos, ilgai treniravo šios šalies imtynininkus, tačiau dėl garbingo amžiaus buvo nurašytas. Ir per aštuonerius metus darbo Lietuvoje – toks pasiekimas. Būtent jo dėka Lietuvos imtynės pakilo iki dabartinio lygio ir pirmojo olimpinio medalio.
Grigorijus, nusifotografavęs su savo geriausiu auklėtiniu, pajuokavo, kad labai norėtų, jog šios nuotraukos patektų ir Baltarusijos „batkai“ Aleksandrui Lukašenkai.
