„Pirmas dalykas, kurį įsigijau vos atskridusi į Pekiną, buvo marškinėliai su olimpiados simbolika. Iš pirmųjų įspūdžių reikėtų paminėti gamtą ir aplinką. Viskas labai gražiai sutvarkyta, gatvėse daug gėlių, iš kurių sudėta olimpinė simbolika bei kitokios kombinacijos. Vietinis klimatas nenustebino - prieš dvejus metus buvau šiuose kraštuose ir žinojau, ko tikėtis.
Vietiniai žmonės labai smalsūs ir paprasti – išėjus pasivaikščioti įdėmiai stebi ir nužiūrinėja. Matyt mes, europiečiai, jiems kol kas egzotika. Visi labai paslaugūs ir malonūs, tačiau retas kuris kalba angliškai, tad išaiškinti, ko reikia, sunkoka. Turime vertėją, merginą iš Lietuvos, kuri kalba kiniškai, tad, kai gali, ji mums ir padeda. Bet dažniau tenka naudotis vaizduote ir gestais. Galų gale vis tiek susikalbame. Dar apie kiniečius – man jie visi maždaug vienodi, atskirti juos galiu tik dažniau matydama. Tada įsimenu jų veido bruožus.
Vis dar jaučiu aklimatizacijos sunkumus – stengiuosi eiti miegoti vakare vietos laiku, o keltis pusė aštuonių. Viso miegu maždaug šešias valandas. Tačiau kartais vieną kitą valandžiukę nusnaudžiu ir dienos metu.
Pirmosiomis dienomis treniruotės Yantajuje neintensyvios, rimtai dirbti dar trukdo laiko skirtumas. Darome po viena treniruotę kasdien, maždaug tuo pat laiku, kada bus mano startas. Lietuvos laiku tada būna penkta valanda ryto. Treniruojuosi po dvi – dvi su puse valandos kasdien. Treneris Edmundas Norvilas taip pat atvykęs į Kiniją, tad pratybos vyksta įprastu režimu.
Rytoj Olimpiados atidaryme nedalyvausime, lengvaatlečiai lieka Yantajuje. Be abejonės, norėčiau dalyvauti, tačiau tenkinsiuosi TV transliacija. Juk tai itin įspūdingas renginys.“
