Kodėl toks toli gražu netiesiausias maršrutas? Velniai žino. Tuo metu, perkant skrydžio bilietus, tai buvo geriausias variantas iš visų, ką mums pasiūlė. O kelionei ruoštis pradėjome jau pernai spalio mėnesį. Ir nors susitvarkėm beveik viską (skrydžius, viešbutį, vizas), tačiau išvykom į Pekiną rankose turėdami tik patvirtinimus į visas penkias grupės rungtynes, kur žais mūsų LIETUVA. Kitus bilietus į atkrentamąsias tikimės kažkokiu būdu gauti nuvykę į Pekiną.
Atvažiavus į Spaudos rūmų prieigas, mūsų jau laukė autobusas, nuvešiantis į Rygos oro uostą. Visi 27 važiuojantys (dar 13 skrenda atskirai ir prie mūsų prisijungs vėliau) susirinkome sutartu laiku ir pora minučių po dviejų pajudėjome Rygos link. Latvijos sostinės oro uostą pasiekėme šeštą valandą ryto, gerą valandėlę teko pastovėti eilėje, kol užsiregistravome mūsų žurnalistų taip šlovinamame Rygos oro uoste, kuriame trims mūsiškiams niekaip negalėjo nuskaityti naujausio pavyzdžio pasų, o registratorės siuntinėjo nuo vieno langelio prie kito, aptarnaujantis personalas tik gūžčiojo pečiais... „Tikrai“ yra ką girti... Galiausiai viskas išsisprendė, išskridę po valandos jau leidomės Helsinkio oro uoste, o dar po penkių valandų laukimo išskridome į Stokholmą. Švedijos sostinėje vos suspėjome į lėktuvą, kur Kinijos skrydžių bendrovė kažkodėl mūsų nebuvo įregistravusi savo sistemoje ir viską teko suvesti rankiniu būdu... Užtrukome pusantros valandos, tačiau vėlgi viskas pasibaigė laimingai.
Rugpjūčio 6-osios rytą jau leidomės Pekine. Mus pasitiko naujai pastatytas oro uostas ir didžiulis smogas. Saulės nesimato, miestas skendi tirštame rūke. Tačiau viskas išpuošta olimpiados simbolika, tikrai neįmanoma nesuprasti, kad šiame mieste netrukus vyks Olimpinės žaidynės.
Olimpiniu autobuso buvome nuvežti į viešbutį. Kiekviename tokiame autobuse važiuoja žurnalistai ir kalbina atvykėlius. Taip nutiko ir mums.
Įsikūrę viešbutyje, nutarėme pasivaikščioti iki Wukesong arenos, kurioje žais krepšininkai. Kadangi šį maršrutą mums teks įveikti mažiausiai 8 kartus į abi puses, nutarėme nelaukti pirmųjų rungtynių su Argentina rugpjūčio 10 dieną. Iki arenos nuėjome per kokias 45 minutes, visiškai neskubėdami, atgal grįžom per pusvalandį kiek spartesniu žingsniu. Tad nutarėm, kad mūsų neapgavo ir iki arenos tikrai yra kiek daugiau nei 2 kilometrai, kaip kad buvo skelbta paties viešbučio. Miegoti nuėjome gana anksti, apie aštuntą valandą vakaro, nors kai kurie mūsiškiai nepraleido progos pavakaroti ir net įveikti vietinį kinų biliardo „karaliuką“.
Atstatę per kelionės parą pajaustą miego trūkumą, rugpjūčio 7 dienos ryte nuskubėjome apžiūrėti didžiausių Pekino įžymybių – ilgalaikės Kinijos imperatorių rezidencijos Uždraustojo miesto bei Tiananmenio aikštės. Viešbučio personalas iškvietė „taksi“ – matyt, surinko brolius ir pusbrolius, kurie suvažiavo nepažymėtais automobiliais. Vėliau išsiaiškinom, kad ir nulupo nuo mūsų dusyk daugiau nei būtų paėmęs normalus taksi, tad su viešbučio personalu bendravimas nutrūko iki pat mūsų kelionės pabaigos.
Tiananmenio aikštėje masė žmonių, ryškūs komunistinio režimo simboliai bei dar daugiau olimpinių ženklų. Vejos, medžiai, gėlynai – visur kuriama olimpinė dvasia. Kiniečiai stengiasi elgtis pagarbiai, santūriai ir draugiškai, tačiau angliškai kalba geriausiu atveju vienas iš milijono, tad bendrauti su jais praktiškai neįmanoma. Nesupranta net paprasčiausių ir elementariausių tarptautinių ar angliškų žodžių, kuriuos Europoje ir Amerikoje žino kiekvienas.
Uždraustasis miestas – unikalus, tvora aptvertas rūmų kompleksas, kuriame Kinijos imperatoriai mingai ir qingai valdė nuo 1420 metų iki pat Kinijos imperijos žlugimo dvidešimtojo amžiaus pradžioje. Įspūdinga rytietiška architektūra ir gausybė pastatų, baseinų, aikščių, statulų, sodų ir parkų. Uždraustasis miestas pelnytai yra didžiausias Kinijoje traukos centras, marios ten esančių žmonių tą tik patvirtina.
Vakare, sugrįžę į viešbutį, sužinojom pora nelinksmų naujienų – Jonui Mačiuliui atsinaujino sena plaštakos trauma ir Lietuvos jaunimo rinktinė Rygoje pralaimėjo turkams. Visgi neabejojame, kad Jono sveikata susitvarkys, o U-20 rinktinė dar skins ne vieną pergalę Rygoje. Beje, savaitgalį į Rygą palaikyti jaunimo rinktinės važiuos grupelė mūsų draugų sirgalių, kurie negalėjo važiuoti į Pekiną.
Šiandien atskrido dar 4 mūsų sirgaliai, tad jau esame 31 ir nekantriai laukiame pirmųjų rungtynių su argentiniečiais.
