Buvo tikrai nelengva, didelė įtampa ir pan. Nugalėjau vadinamajame Medalių plaukime ir pusę plaukimo auksas buvo mano pusėje... Bet, matyt, taip jau buvo lemta, kad Anna turėjo laimėti. Vėjas taip jau pasisuko jos naudai ir Anna iš galo pakilo iki antros vietos. Aš padariau „maksimumą“, viską, kas nuo manęs priklausė. Todėl net negalvoju, kad galėjo būti geriau. Viskas yra super!
Galiausiai tai pasibaigė labai gerai, esu be galo laiminga, tiesiog laimingiausia. Vis pagalvodavau, iš kur pas žmones, palaikančius mane, tiek tikėjimo. Visiems esu labai dėkinga už palaikymą, nes tikinčių labai trūko...
Dar nelabai suvokiu, kas įvyko iš tikrųjų. Bet jaučiuosi besileidžianti nuo „viršūnės“. Geras jausmas. Atsikeliu ryte ir žiūriu: šalia lovos raudonas kaspinas, o ant jo medalis. Ir jis mano...
Labai noriu jį parvežti į Lietuvą.
Gintarė
