Nėra tiksliai žinoma kada prasidėjo Olimpinės žaidynės, tačiau egzistuoja keletas legendų apie žaidynių kilmę. Pirmas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Olimpinių žaidynių atvejis – 776 metai prieš mūsų erą. Taip Olimpijos mieste vykusias jojimo lenktynes pavadino metraštininkai.
Vėliau Graikijoje žaidynės tapo vis svarbesnės, o savo zenitą pasiekė šeštame amžiuje prieš mūsų erą. Žaidynės buvo svarbios ir religiškai, tarp varžybų buvo nešamos aukos dievams, rengiamos įvairios ceremonijos, žaidynių metu buvo sustabdomi visi tuo metu vykę karai. Varžybų laimėtojai buvo labai gerbiami, atleidžiami nuo mokesčių, apie juos rašomos poemos, kuriamos skulptūros. Žaidynės vyko kas ketverius metus, laikotarpis tarp žaidynių vadintas Olimpiada, šis laikotarpis buvo svarbus metų skaičiavimui. Romėnams užėmus Graikiją, žaidynės prarado svarbą, o krikščionybei tapus pagrindine imperijos religija, išvis uždraustos. Šis sprendimas priklauso imperatoriui Teodosijui I.
Olimpiada, pasak dabartinių enciklopedijų, ir yra tarptautinės sporto varžybos, vykstančios kas ketverius metus. Olimpinės žaidynes XIX amžiaus pabaigoje atgaivino prancūzas Pjeras de Kubertenas. Šios vasaros Olimpinės Kinijoje žaidynės bus 29-osios. 1916 metais Berlyne, 1940- Helsinkyje bei 1944- Londone Olimpinės žaidynės neįvyko dėl Pasaulinių karų, tačiau į bendrą numeraciją jas nuspręsta įtraukti.
Pirmojoje naujųjų laikų Olimpiadoje, 1896 metais Atėnuose, dalyvavo 245 atletai iš 14 šalių. Jie rungėsi 43 rungtyse. Palyginimui – Pekine varžysis per 10500 atletų iš 205 šalių. Jie varžysis dėl 302 medalių komplektų.Lietuva pirmą kartą Olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1924 metais Paryžiuje. 1956 - 1988 lietuviai žaidynėse dalyvavo TSRS rinktinės sudėtyje, o 1992 Barselonoje grįžo į tarptautinę Olimpinę šeimą kaip nepriklausomos valstybės atstovai.
Viso lietuviai yra laimėję 102 olimpinius apdovanojimus – 28 aukso, 21 sidabro ir 53 bronzos. Po 2 aukso medalius yra laimėjęs disko metikas Virgilijus Alekna, krepšininkė Angelė Rupšienė bei rankininkė Aldona Česaitytė - Nėnėnienė. Tris olimpinius bronzos medalius turi krepšininkas Gintaras Einikis.
Naujųjų olimpinių žaidynių istorija vis labiau siejasi su pasauline politika. 1980-aisiais Maskvoje nepasirodė JAV ir dar kelių dešimčių valstybių sportininkai. Taip jie protestavo prieš TSRS karinę invaziją į Afganistaną. Po ketverių metų Olimpinės žaidynės vyko JAV, jose nedalyvavo socialistinio bloko atletai. Tačiau Los Andželo žaidynių rengėjams pavyko į olimpinę šeimą grąžinti Kiniją. Ji iki tol nedalyvaudavo olimpiadose, protestuodama prieš Taivano sportininkų startus (Kinija laikė Taivaną savo dalimi).
Su nerimu laukiama ir šio Olimpiados – Tibeto problema bei žmogaus teisių padėtis Kinijoje neretai užgožia pagrindinį, sportinį šios šventės turinį.
Tačiau pabaigai- keletas linksmesnių faktų. Aukščiausiu ir žemiausiu Pekino olimpiados dalyviais bus kinai – krepšininko Jao Mingo ūgis 229 cm, o šuolininkės į vandenį Ruolin Čen – vos 136 centimetrai. Kita Kinijos šuolininkė į vandenį Sin Van sveria vos 28 kilogramus, o Guamos dziudo imtynininkas Rikardas Blasas Džunioras - 181 kilogramą. Sunkiausia moteris bus sunkumų kilnotoja Olga Korobka iš Ukrainos (167 kg).
