Lietuvai atstovavo dvi bėgikės - Živilė Balčiūnaitė ir Rada Drazdauskaitė.
42 kilometrų ir 195 metrų distanciją Živilė Balčiūnaitė įveikė per 2:29:33 valandos ir liko vienuolikta. Nuo nugalėtojos rumunės Constantinos Tomescu ji atsiliko 2:49 minutės.
Distancijos pradžioje Živilė Balčiūnaitė bėgo tarp lyderių ir įveikus 20 kilometrų ji buvo antra, o 25 – ketvirta.
Rasa Drazdauskaitė trasoje praleido 2:35:09 ir bendroje įskaitoje liko 37.
Rasa, atvirkščiai Živilei, savo poziciją vis gerino ir iš 50 vietos distancijos pradžioje, finiše šoktelėjo iki 37.
Iš viso startavo 82 bėgikės, o distanciją baigė 69.
Po bėgimo šiek tiek atsigavusi ir pas gydytojus nunešta Živile atėjo pasikalbėti pas Lietuvos žurnalistus kartu su savo treneriu Romu Sausaičiu.
„Oras man buvo idealus, bėgimui labai tinkamas“ sakė bėgikė.
Treneris, kuris sekė Pekino orus net 4 metus sakė, kad čia visada cia apie 30 - 33 laipsnius šilumos , o šiandien buvo tik 23, kas labai netipiška.
Bėgimo pradžioje Živilė prie pirmo maitinimo punkto susitumdė su varžovėmis ir jai atsinaujino klubo trauma. Jį pradėjo skaudėti ir teko kentėti.
Keista, bet antrą maratono pusę ji nubėgo greičiau nei pirmąją.
Galutinis rezultatas geresnis negu Atėnuose. Jei bėgikė būtų bėgisi savo asmeninio rekordo grafiku, ji būtų pirma.
Treneris ir begikė planavo patekti į pirmą šešetuką.
„Distancijos pabaigojė labai norėjau aplenkti prieš mane bėgusią varžovę ir būti bent dešimtuke. Tačiau pritrūko jėgų. Dabar man bus gėda grįžti į Lietuvą“ sakė bėgikė po finišo.
Retorinis klausimas „Ko čia gėdintis?“ – vienuolikta tarp geriausių pasaulio bėgikių – argi tai blogas rezultatas?