2016 11 01 /2020 10 30

15min paaiškina: kaip atsirado Vėlinės ir kur slepiasi jų papročių kilmė?

Lapkričio 1 d. Lietuva mini Visų Šventųjų dieną, o lapkričio 2 d. – Vėlines. Kaip atsirado šios šventės? Kodėl lietuviai jas mini? Kiek jose – krikščionybės ir kiek – pagonybės? Kokie senieji Vėlinių papročiai dabar jau išnykę? Apie visa tai 15min kalbėjosi su etnologu, Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros docentu daktaru Arūnu Vaicekausku.

Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2016 m.

– Kaip seniai lietuviai švenčia Vėlines? Kada sukurti seniausi šią šventę minintys rašytiniai šaltiniai?

– Šiandien mes esame įpratę įvairiuose lietuvių papročiuose ieškoti ikikrikščioniškų šaknų, nors ne visada tai galima padaryti. Bet Vėlinių atvejis yra būtent toks.

Seniausi mūsų šaltiniai yra gana neseni. Pirmasis lietuvių derliaus nuėmimo šventę, kurios viena dalių buvo mirusiųjų pagerbimas, XV a. pirmoje pusėje aprašė Janas Dlugošas. Ji buvo švenčiama vėlų rudenį.

J.Dlugošas rašė, kad šventose alkose, kur kiekviena šeima turėjo savo ugniavietę, vėlų rudenį, kai jau būdavo surinktas derlius, būdavo pagerbiami mirusieji. Žmonės mirusiesiems aukodavo maisto, tikėdami, kad taip užsitikrina dievų malonę.

Konkrečiai su krikščioniška mirusiųjų pagerbimo švente, švenčiama būtent lapkričio 2 d., pirmasis senąsias Lietuvoje paplitusias mirusių paminėjimo apeigas susiejo Jonas Lasickis XVI amžiuje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų