Portalas 15min primena svarbiausius liūdno likimo princesės gyvenimo faktus ir paaiškina, kas, pagal tai, kas žinoma dabar, lėmė jos mirtį.
Kaip klostėsi princesės Dianos gyvenimas iki mirties?
Diana Frances Spencer gimė 1961 m. liepos 1 d. kilmingoje šeimoje – jos tėvas turėjo grafo titulą. Spencerių šeima seniai tarnavo Jungtinės Karalystės karališkajai šeimai, jos tėvas taip pat buvo karališkosios šeimos tarnas.
Pirmą kartą Jungtinės Karalystės sosto įpėdinį princą Charlesą Diana Spencer susitiko 1977 m.: jai buvo 16 metų, jam – 29. Princas dalyvavo vakarėlyje, kurį organizavo Dianos vyriausioji sesuo Sarah.
1980 m. Charlesas ir Diana ėmė susitikinėti, o 1981 m. liepos 29 d. susituokė. Buvo praėjusios vos trys savaitės nuo Dianos 20-ojo gimtadienio. Vestuvių televizijos transliaciją stebėjo 750 milijonų žmonių visame pasaulyje: tuo metu tai buvo pasaulio rekordas.
Diana gavo Velso princesės titulą. Kartu su princu Charlesu ji atstovavo britų karališkajai šeimai visame pasaulyje ir netrukus ėmė garsėti dėl savo labdaringos veiklos. Leukemija sergantys vaikai, AIDS ligoniai, senjorai, kurtieji, karo aukos – princesei rūpėjo visi.
Princesė Diana buvo viena pirmųjų, išdrįsusių paspausti ranką AIDS sergančiam ligoniui ir taip kovoti su stereotipais apie šią ligą visuomenėje, taip pat ji sykį drąsiai pirmoji žengė ką tik labdaros organizacijos Angoloje išvalytu minų lauku.
1982 m. gimė pirmasis Dianos ir Charleso sūnus Williamas, o 1984 m. – Harry. Tačiau santuoka nesiklostė, ir jau XX a. dešimto dešimtmečio pradžioje tapo viešai žinoma, kad pora gyvena atskirus gyvenimus. 1992 m. buvo pranešta, kad pora ims gyventi atskirai.
1995 m. Diana davė neįprastai atvirą interviu BBC laidai „Panorama“. Kalbėdama apie buvusią princo Charleso merginą Camillą Parker Bowles, su kuria Charlesas buvo kaltinamas palaikęs ryšius ir po vestuvių, Diana ištarė garsią frazę: „Mūsų santuokoje buvo trys žmonės, todėl ėmė trūkti vietos.“ Taip pat ji suabejojo princo Charleso gebėjimu kada nors valdyti šalį ir prisipažino, kad ir ji buvo įsimylėjusi kitą. 1996 m. pora galiausiai išsiskyrė.
1997 m. princesė Diana ėmė susitikinėti su Dodi Al-Fayedu – egiptiečio milijardieriaus Mohamedo Al-Fayedo sūnumi.
Kaip princesė Diana mirė?
Princesė Diana, kuriai tuo metu buvo 36 metai, žuvo automobilio avarijoje Paryžiuje 1997 m. rugpjūčio 31 d. Prieš mirtį ji su D.al-Fayedu leido laiką „Ritz“ viešbutyje, priklaususiame jo tėvui.
Tačiau D.Al-Fayedas paprašė „Ritz“ viešbučio saugumo tarnybos vadovo Henri Paulo, tą vakarą nedirbusio, juos parvežti namo, į D.Al-Fayedo butą. Kartu keliavo ir D.Al-Fayedo asmens sargybinis Trevoras Reesas-Jonesas.
Juodos spalvos „Mercedes S-280“, kuriuo jie visi važiavo, kelio atkarpoje, kurioje leidžiamas 50 km/h greitis, važiavo 104 km/h greičiu ir įvažiavo į tunelį po Almos tiltu. Vos išvengęs susidūrimo su leistinu greičiu važiavusiu baltu „Fiat Uno“ ir šį įbrėžęs, „Mercedes“ galiausiai trenkėsi į tunelio atramą. Tai įvyko maždaug 20 minučių po vidurnakčio.
Avarijos metu D.Al-Fayedas ir H.Paulas žuvo vietoje, o princesė Diana ir asmens sargybinis patyrė sunkias traumas. Diana buvo ištraukta iš mašinos, skubiai nugabenta į ligoninę ir operuota, tačiau sužalojimai buvo per sunkūs, kad gyvybė būtų išgelbėta, ir apie 4 valandą ryto ji mirė. Ją operavęs gydytojas, vienas geriausių Prancūzijos kardiochirurgų Alanas Pavie, vėliau teigė, kad nėra matęs nė vieno paciento, kuris būtų išgyvenęs po tokios traumos.
Kas buvo kaltas dėl avarijos?
Prancūzų ir britų policijos pareigūnų po avarijos atlikti įvykio aplinkybių tyrimai nustatė, kad dėl avarijos kaltas buvo vairuotojas H.Paulas.
Nustatyta, kad automobilį jis vairavo neblaivus ir paveiktas antidepresantų. Kai automobilį ėmė persekioti paparacai, jis, siekdamas jų išvengti, padidino greitį ir nesugebėjo suvaldyti automobilio.
Tačiau toks paaiškinimas tenkino ne visus.
Kokios sąmokslo teorijos ėmė sklisti po Dianos mirties?
Iš karto po Dianos mirties atsirado daug netikinčių oficialia versija ir tvirtinančių, kad avarija buvo suplanuota iš anksto, siekiant Dianos mirties.
Populiariausia sąmokslo teorija teigė, kad Diana laukėsi vaiko nuo D.Al-Fayedo ir pora ketino greitai pranešti apie savo sužadėtuves. Pagal šią teoriją, karališkoji šeima nenorėjo leisti, kad britų princesė ištekėtų už musulmono. Todėl teigė tikintys teorija, kad Dianos mirtį užsakė jos pačios šeima.
Ryškiausias tarp visų abejojančių buvo D.Al-Fayedo tėvas M.Al-Fayedas. Jis visą laiką teigė, kad Dianą nužudė Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnyba MI6 karališkosios šeimos užsakymu.
Buvęs MI6 agentas Richardas Tomlinsonas, kuris buvo atleistas iš tarnybos ir keletą metų praleido kalėjime už tarnybos paslapčių atskleidimą, pareiškė, kad MI6 agentai sekė Dianą ir kad jos mirties aplinkybės visiškai atitinka aplinkybes, kuriomis 1992 m. MI6 agentai ketino nužudyti Jugoslavijos prezidentą.
Žibalo į ugnį įpylė ir liudininkų parodymai apie baltąjį „Fiat Uno“, su kuriuo prieš avariją prasilenkė Dianą vežęs automobilis. Jo baltų dažų žymės išties buvo rastos ant „Mercedes“ nuolaužų, tačiau pats automobilis ir jo vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir nebuvo rasti.
D.Al-Fayedas viešai teigė, kad šį automobilį vairavo „saugumo tarnybų“ žmogus, kuris tyčia užblokavo „Mercedes“ kelią ir privertė šį padaryti avariją.
Taip pat D.Al-Fayedas ir kiti sąmokslo teorijų šalininkai teigė, kad vaizdo kamerų, filmavusių tunelį, kuriame įvyko avarija, įrašai paslaptingai dingo ir kad saugos diržai Dianos automobilyje buvo tyčia sugadinti.
Nesiliaujant visuomenės dėmesiui buvo atliktas ir dar vienas nepriklausomas Dianos ir D.Al-Fayedo mirties priežastį siekęs išsiaiškinti tyrimas, daug išsamesnis už pirmąjį ir kainavęs 7 milijonus svarų. Šio tyrimo tikslas buvo ir patikrinti pirminio, po avarijos atlikto tyrimo išvadas, ir įvertinti, kiek realios yra sąmokslo teorijos. Jo metu apklausta per 250 liudininkų.
Tyrimas atskleidė naujų įdomių faktų. Vis dėlto jo išvados, paskelbtos 2008 m., nuvylė sąmokslo teorijų gerbėjus. Jos, panašiai kaip ir pirminis tyrimas, teigė, kad dėl poros žūties kalti buvo tiek apsvaigęs vairuotojas, tiek automobilį persekioję paparacai ir jų „nusikalstamas aplaidumas“. Taip pat tyrimo išvadose skelbiama, kad pora galėjo išgyventi, jei būtų užsisegusi saugos diržus.
Ką išsiaiškino tyrėjai ir kaip paneigė sąmokslo teorijas?
Tarp apklaustų žmonių buvo Dianos asmeninis gydytojas, asmeninis masažuotojas ir jos buvęs liokajus Paulas Burrelas, kiti Dianos aplinkos žmonės ir net britų žvalgybos pareigūnai. Taip pat buvo tirta, iš kur kilo sąmokslo teorijos.
Ar Diana buvo nėščia? Paaiškėjo, kad vienintelis žmogus, teigęs, esą Diana jam sakėsi esanti nėščia – pats M.Al-Fayedas. Milijardierius aiškino, esą Diana jam tai atskleidė telefono skambučio metu likus valandai iki lemtingos kelionės automobiliu.
Tačiau tyrėjų apklausti liudininkai, tarp kurių buvo ir artimų Dianos bičiulių, visi kaip vienas teigė, kad Diana nebuvo nėščia. Jie sakė, kad ji vartojo kontraceptinius vaistus ir prieš pat avariją sirgo mėnesinėmis.
Pats M.Al-Fayedas apie tai, kad neva Diana prieš avariją jam sakė esanti nėščia, irgi pirmąkart užsiminė praėjus trejiems metams po avarijos.
Ar Diana buvo nužudyta, nes norėjo tekėti už musulmono? Šią teoriją taip pat paskleidė M.al-Fayedas. Jis tvirtino, esą jo sūnus sakė jam, kad jie ketina susituokti ir kad Dianos draugams ir šeimai tai nepatinka.
Tyrimas vėlgi nerado nė vieno žmogaus, išskyrus žuvusio Dianos vaikino tėvą, kuriam Diana būtų kalbėjusi apie planuojamas vestuves arba apie jos draugų neapykantą D.Al-Fayedo religijai.
Ar baltąjį „Fiat Uno“ vairavo britų žvalgybos atstovas? Nors paneigti to neįmanoma, tyrimas nerado jokių įrodymų, kurie tai pagrįstų, ir daug įrodymų, kurie tokią galimybę daro beveik neįmanoma.
Pavyzdžiui, net jei Dianą britų žvalgyba išties norėjo nužudyti, sunku būtų paaiškinti, kodėl britų žvalgyba būtų pasirinkusi seną ir primityvią mašiną.
Ir apskritai, kodėl jie nepasirinko paprastesnio metodo. Ir kodėl nė vienas iš sąmoksle neva dalyvavusių žmonių, kurių turėjo būti daugybė, taip ir neprisipažino.
Tyrimo metu M.Al-Fayedui buvo suteikta galimybė pristatyti naujus faktus, kurie patvirtintų jo skleidžiamas teorijas ir paneigtų britų žvalgybos pareigūnų teiginius, kad jie su Dianos mirtimi nieko bendro neturi. Tačiau jis to taip ir nepadarė, o jo teisininkai tyrimo išvadų neginčijo.
Užtat tyrimas atskleidė kitų įdomių aplinkybių: pavyzdžiui, kad „Ritz“ saugumo tarnybos vadovas H.Paulas, vairavęs automobilį tą lemtingą dieną, jau nebesitikėjo, kad jam teks dirbti, dėl to išgėrė du kokteilius.
Viena tyrime liudijusi moteris, anksčiau važiavusi su H.Paulu, papasakojo, kad jis buvo geras žmogus, bet nebuvo profesionalus vairuotojas ir mėgo vairuoti neatsargiai.
Taip pat tyrimas atskleidė, kad H.Paulas apskritai niekada nebuvo vairavęs „Mercedes S-280“ modelio limuzino ir neturėjo leidimo jį vairuoti.
O patį automobilį anksčiau vairavę vairuotojai skundėsi, kad jį, važiuojant didesniu greičiu, kartais suvaldyti sunku, ir automobilis jau buvo numatytas „nurašymui“. Tačiau, kadangi pora nutarė iš viešbučio namo grįžti skubiai ir išeiti pro galinį išėjimą, mašiną H.Paulas pasirinko taip pat skubėdamas ir nepasidomėjęs, ar ji saugi.
Tyrimo metu liudininkai teigė, kad M.Al-Fayedas buvo labai valdingas žmogus, ir D.Al-Fayedas labai retai priimdavo svarbius sprendimus nepasikonsultavęs su tėvu. Ir tą dieną, prieš nutardamas grįžti namo, jis jam skambino.
Nors kitiems asmens sargybiniams kilo klausimų, ar tikrai porai nutarus skubiai grįžti namo neblaivus ir tokio limuzino nevairavęs H.Paulas yra geriausias pasirinkimas vairuoti, D.Al-Fayedas jiems pasakė, kad jo tėvas tam neprieštarauja. Todėl niekas nesiginčijo.
Todėl labiausiai tikėtina, kad poros niekas nenorėjo nužudyti: tiesiog Dianą ir D.Al-Fayedą dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių vežė neblaivus ir nepatyręs vairuotojas su techniškai netvarkinga mašina.
Išvydęs paparacus jis sutriko, padidino greitį ir nesugebėjo suvaldyti mašinos. O baltąjį „Fiat Uno“ išties vairavo ne žvalgybos pareigūnas, o paprastas prancūzas, atsidūręs netinkamoje vietoje netinkamu laiku, išsigandęs ir pabėgęs.
O M.Al-Fayedo skleidžiamos sąmokslo teorijos tik rodo faktą, kad jis pats nenori jaustis prisidėjęs prie sūnaus ir jo merginos mirties.
Kaip vyko Dianos laidotuvės?
Britų ir ne tik jų liūdesys po Dianos mirties buvo su niekuo nepalyginamas. Jos atminimo knygą pasirašė ir gėles jai dėjo šimtai tūkstančių žmonių. Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Tony Blairo kalbą kitą dieną, kurioje jis pasakė, kad Diana visada išliks širdžių princesė, stebėjo milijonai.
Dianos laidotuvių ceremonija 1997 m. rugsėjo 6 d. vyko Vestminsterio abatijoje. Laidotuves stebėjo per 30 milijonų žmonių Didžiojoje Britanijoje ir per 2 milijardus žmonių visame pasaulyje.
Po viešos ceremonijos Diana buvo palaidota savo šeimos dvaro parke esančioje saloje, kur privačioje erdvėje jos palaikai ilsisi iki šiol.
Parengta pagal „Forbes“, „Guardian“ ir „Telegraph“. Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.