Po 2001 m. karo Afganistane Talibano režimas žlugo, o grupuotės lyderiai turėjo slėptis. Tačiau Talibanas nebuvo sunaikintas ir pamažu stiprėjo, vykdydamas išpuolius įvairiose Afganistano dalyse.
2018 m. JAV ir Talibanas pradėjo tiesiogines derybas, o 2020 m. abi pusės sudarė taikos sutartį, pagal kurią JAV įsipareigojo pasitraukti iš Afganistano, o Talibanas – nustoti vykdyti išpuolius prieš amerikiečius karius. Taip pat Talibanas įsipareigojo neleisti „Al Qaeda“ ar kitoms teroristinėms grupuotėms veikti savo teritorijoje.
Tačiau ir po taikos susitarimo Talibanas nesiliovė kovojęs su Afganistano saugumo pajėgomis ir vykdyti išpuolius prieš civilius. Jie užėmė vis daugiau teritorijų Afganistane ir galiausiai dabar taip greitai, kaip niekas nesitikėjo, perėmė šalies kontrolę į savo rankas.
Tačiau tai – dabartis. O iš kur atsirado Talibanas? Kaip susikūrė ši grupuotė? Apie tai – šis 15min tekstas.
Talibano gimimas
Žodis „Talibanas“ puštūnų kalba reiškia „studentai“. Šis judėjimas gimė XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje, sovietų pajėgoms pasitraukus iš Afganistano.
Manoma, kad judėjimas pirmiausia atsirado šiauriniame Pakistane 1994 m., o vėliau išplito ir į Afganistaną. Pirmieji judėjimo nariai buvo puštūnai.
Puštūnai yra centrinės ir pietų Azijos tauta, turinti apie 60–70 mln. gyventojų. Apie 40 mln. jų gyvena Pakistane, apie 15 mln. – Afganistane, likę – kitose šalyse.
Puštūnai yra gausiausia Afganistano tauta – jie sudaro apie 48 proc. šalies gyventojų. Talibanas puštūnų apgyvendintose teritorijoje Pakistane ir Afganistane žadėjo atkurti taiką ir saugumą ir įvesti itin griežtą islamiškos šariato teisės formą.
Talibano ideologija susikūrė puštūnų religinėse mokyklose, kurias didžiąja dalimi finansavo Saudo Arabija. Mokymas šiose mokyklose buvo paremtas itin griežta sunizmo – gausiausios islamo atšakos – interpretacija.
Taip pat jie pasisakė prieš bet kokią užsienio įtaką Afganistane. Daug judėjimo narių jau turėjo kovos patirties – kaip partizanai kovojo su sovietine okupacija XX a. devintajame dešimtmetyje.
Pasitraukus sovietams, Afganistane susidarė galios vakuumas, kuriuo talibai sėkmingai naudojosi.
Iš pradžių įsitvirtinę pietvakariniame Afganistane, jie kontroliavo vis daugiau teritorijų. 1995 m. rugsėjį Talibanas užvaldė Herato provinciją, kuri ribojasi su Iranu, o po metų 1996 m. užvaldė ir Afganistano sostinę Kabulą.
Čia jie nuvertė prezidento Burhanuddino Rabbani režimą. B.Rabbani buvo afganų modžahedų, kurie kovojo prieš sovietinę okupaciją, lyderis. 1998 m. Talibanas jau valdė apie 90 proc. Afganistano teritorijos. Oficialiai valstybė 1996–2001 m. vadinosi Afganistano Islamo Emyratas.
Kuomet Talibanas pradėjo plėsti įtaką Afganistane, režimą rėmė didelė dalis afganistaniečių, ne tik puštūnai. Kas padėjo Talibanui įsitvirtinti beveik visame Afganistane?
Sovietams pasitraukus, centrinė valdžia buvo silpna, daug valstybės regionų valdė vietiniai karo vadai, dažnai nesutarę tarpusavyje. Valstybėje trūko stabilumo ir saugumo, teisinė sistema iš esmės nefunkcionavo.
Talibams išties pavyko iš dalies pažaboti korupciją, beteisiškumą ir sustiprinti saugumą. Talibams užėmus valdžią, jų valdomose teritorijose vėl galėjo vykti prekyba, keliauti pasidarė sunkiau, sumažėjo ginkluotų užpuolimų.
Tačiau talibai taip pat įvedė naujas bausmes, kurios atitiko jų griežtą šariato teisės interpretaciją.
Nuteisti žudikai ir svetimautojai buvo viešai baudžiami mirties bausme, o nuteistiems vagims buvo kertamos rankos. Visi vyrai turėjo auginti barzdas, o moterys turėjo dėvėti visą kūną dengiančias burkas ir negalėjo keliauti vienos.
Be to, Talibanas uždraudė televiziją, muziką ir kiną, o 10 metų ir vyresnėms mergaitėms neleido eiti į mokyklą. Jie buvo kaltinami gausiais žmogaus teisių pažeidimais ir netgi kultūrinių objektų naikinimu.
Vienas geriausių pastarosios veiklos pavyzdžių buvo 2001 m., kai Talibanas susprogdino pusantro tūkstančio metų senumo 38 ir 55 m aukščio Budos statulas centriniame Afganistane, nepaisydami tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo. Talibano teigimu, šios statulos buvo stabai, kurių garbinimą draudžia šariato teisė.
Pakistanas nuolat neigė prisidėjęs prie Talibano susikūrimo, tačiau neabejotina, kad daug afganų, kurie buvo pirmieji judėjimo nariai, mokėsi Pakistano madrasose (religinėse mokyklose).
Talibano režimo valdžią Afganistane pripažino vos trys valstybės – Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Rugsėjo 11-oji ir JAV invazija
Ilgą laiką talibų valdžia Afganistane pasaulio pernelyg nedomino. Tačiau viskas pasikeitė po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV.
Devyniolikai vyrų užgrobus keturis lėktuvus, iš kurių du įsirėžė į Pasaulio prekybos centrą, vienas į Pentagoną ir vienas nukrito Pensilvanijoje, žuvo apie 2700 žmonių.
Tiesiogiai Talibanas prie šių išpuolių neprisidėjo. Tačiau jie suteikė saugų prieglobstį išpuolių organizatoriui ir jo grupuotei.
Jungtinės Valstijos apkaltino Talibaną prieglobsčio teikimu teroro aktų organizatoriams ir vykdytojams – Osamai bin Ladenui ir „al-Qaeda“ judėjimui. O.bin Ladeno būstinė buvo būtent Afganistane.
Iš pradžių JAV pasiūlė Talibanui išduoti O.bin Ladeną geruoju, tačiau Talibanas atsakė, kad sutiktų išduoti O.bin Ladeną nebent neutraliai šaliai ir tuo atveju, jei jo kaltė būtų įrodyta.
Amerikiečiai nutarė, kad režimas tiesiog bando laimėti laiko ir net nežada rimtai bendradarbiauti su JAV. 2001 m. spalio 7 d. JAV vadovaujama tarptautinė koalicija puolė Afganistaną. Po dviejų mėnesių, pirmąją gruodžio savaitę Talibano režimas žlugo.
Vis dėlto tuometis grupuotės lyderis mula Mohammadas Omaras ir kiti svarbiausi Talibano vadai išvengė sulaikymo, nors tam amerikiečiai metė didžiules pajėgas.
Daug Talibano vadų, kaip manoma, pasislėpė Kvetos mieste Pakistane, netoli sienos su Afganistanu, ir iš ten vadovavo judėjimui. Tiesa, Pakistanas šiuos kaltinimus nuolat neigė.
Nuo 2001 m. Afganistane nuolat buvo didžiulės tarptautinės pajėgos. Tačiau Talibanas pamažu atgavo įtaką Afganistane, o grupuotės vykdomi išpuoliai nuolat kėlė pavojų tiek kitų šalių kariams, tiek afganams.
Talibanas įvykdė ne vieną išpuolį ir šalies sostinėje Kabule, o 2012 m. įvykdė didelį išpuolį prieš NATO oro bazę.
Be to, Talibanas baimę sėjo ir Pakistane, grasindami destabilizuoti šalį. Vienas garsiausiai nuskambėjusių išpuolių įvyko 2012 m., kai eidama namo iš mokyklos Mingoros mieste buvo pašauta 15-metė Malala Yousafzai.
Tuo metu Talibanas buvo įsitvirtinęs šioje teritorijoje ir bandė pasiekti, kad mergaitės neitų į mokyklas. Tačiau Malala išgyveno, tapo garsia kovotoja už mergaičių teisę į mokslą ir 2014 m. buvo apdovanota Nobelio taikos premija.
Be to, liūdnai pagarsėjo ir 2014 m. Talibano Pakistane įvykdytos žudynės Pešavaro mieste Pakistane, kuomet talibai, užėmę mokyklą, nužudė 149 žmones.
Visgi talibų įtaką Pakistane gerokai susilpnino amerikiečių dronų atakos, kurių metu pavyko nukauti ne vieną Talibano lyderį Pakistane.
Tais pačiais 2013 m. Talibanas paskelbė apie planus atidaryti savo biurą Kataro sostinėje Dohoje ir siekti taikos derybų būdu. Tačiau nepasitikėjimas visose pusėse išliko aukštas, o išpuoliai nesiliovė.
2015 m. Talibanas pripažino, kad daugiau negu dvejus metus slėpė informaciją apie grupuotės lyderio mulos Omaro mirtį – pasak talibų, jis mirė ligoninėje Pakistane dėl sveikatos problemų. Po mėnesio grupuotė paskelbė, kad naujas grupuotės lyderis yra mula Mansouras, kuris prieš tai buvo mulos Omaro pavaduotojas.
Maždaug tuo pačiu metu Talibanas pirmą kartą nuo 2001 m. užvaldė provincijos sostinę Afganistane – tai buvo strategiškai svarbus Kunduzo miestas.
2016 m. gegužę mula Mansouras buvo nukautas JAV bepiločių orlaivių atakos metu. Jį pakeitė jo pavaduotojas Mawlawis Hibatullah Akhundzada, kuris iki šiol vadovauja grupuotei.
Talibanas grįžta į valdžią
Amerikiečiai, Afganistane praleidę daug metų ir į šalies atstatymą investavę milijardus dolerių, nenorėjo visą laiką likti Afganistane. Jie tikėjosi, kad Afganistano saugumo pajėgos, apmokytos amerikiečių, sugebės atsilaikyti pačios. Siekdami pasitraukti iš Afganistano kuo greičiau, amerikiečiai su talibais derėtis ėmė ir tiesiogiai.
2020 m. vasarį po dvejus metus trukusių derybų JAV ir Talibanas pasirašė taikos susitarimą.
JAV įsipareigojo pasitraukti iš Afganistano ir paleisti Talibano kalinius iš kalėjimų, o Talibanas įsipareigojo liautis vykdyti išpuolius prieš amerikiečius ir JAV sąjungininkus bei užtikrinti, kad teroristinės grupės nebegalės gauti prieglobsčio Afganistane
Po taikos susitarimo vis dėlto Afganistane taika neįsivyravo. Talibano taktika pasikeitė. Jie nustojo vykdyti didelius išpuolius miestuose ar prieš karinius objektus, tačiau ėmėsi išpuolių prieš konkrečius žmones.
Taikiniai buvo žurnalistai, teisėjai, kovotojai už taiką, valdžios postus užėmusios moterys. Visa tai rodė, kad Talibano ideologija nepasikeitė – keitėsi tik strategija.
Nors Afganistano valdžios pareigūnai nerimavo, kad praradusi tarptautinę paramą Afganistano vyriausybė gali neatsilaikyti prieš Talibaną, JAV prezidentu išrinktas Joe Bidenas 2021 m. balandį pranešė, kad iki 2021 m. rugsėjo 11-osios visi JAV kariai paliks šią šalį.
Talibaną tokios naujienos paskatino suaktyvinti kovą. Talibanas pradėjo užiminėti vis naujas Afganistano teritorijas ir grasinti nuversti Afganistano valdžią. Dabar jau matome, kad grasinimus jie įvykdė.
NATO vertinimu, dabar Talibanui priklauso daugiau kovotojų negu bet kada nuo grupuotės nuvertimo 2001 m. – iš viso apie 85 tūkst. kovotojų.
Talibano įsitvirtinimas valdžioje buvo greitesnis ir lengvesnis, negu daugelis tikėjosi. Dar birželį generolas Austinas Milleris perspėjo, kad Afganistane gali kilti chaotiškas pilietinis karas.
Tačiau atrodo, kad daugeliu atvejų Talibanas sugebėjo užvaldyti svarbiausius Afganistano miestus be kovos. Vyriausybės pajėgos tiesiog pasidavė.
2021 m. birželį JAV žvalgybos parengta ataskaita nurodė, kad Afganistano vyriausybė gali žlugti praėjus šešiems mėnesiams nuo JAV karių pasitraukimo iš Afganistano.
Tačiau laikas greitai parodė, kad neprireikė nei šešių mėnesių, nei netgi šešių savaičių. Talibai valdžioje įsitvirtino JAV kariams netgi nepasitraukus iš Afganistano.
Kas bus toliau, neaišku. Talibanas stengiasi parodyti, kad yra kitokie negu anksčiau – jie teigia, kad yra įsipareigoję taikos procesui ir yra pasiruošę išsaugoti kai kurias moterų teises. Pavyzdžiui, teisę į mokslą, skirtingai negu 1996–2001 m. Tačiau mažai kas abejoja, kad moterų ir mergaičių padėtis Afganistane netrukus pasidarys daug sunkesnė.
Taip pat talibai žada, kad diplomatai, žurnalistai ir ne pelno siekiančios organizacijos toliau galės veikti šalyje. Tačiau ar laikysis talibai šių pažadų, dar nežinia.
Parengta pagal BBC ir CNN informaciją.
