2017 03 22 /2019 03 22

Kodėl negalime patys pasigaminti vandens ir taip išspręsti senkančių vandens išteklių problemą?

Kasmet kovo 22 d. minima pasaulinė vandens diena. Senkantys gėlo vandens ištekliai tampa vis opesne problema išsivysčiusiam pasauliui. Žmonija, ypač skurdesnioji jos dalis, savo istorijoje su šia problema jau buvo susidūrusi ne kartą. Kai kuriose teritorijose vandens esama daug, bet jis yra užkrėstas įvairiomis bakterijomis ir jo gėrimas gali būti netgi mirtinas. Kitose teritorijose vandens telkinių paprasčiausiai nėra.
Vanduo
Vanduo / „Fotolia“ nuotr.

2006 m. išleistoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad maždaug 20 proc. pasaulio gyventojų neturi priėjimo prie švaraus geriamojo vandens. Tai leidžia kelti klausimą: jei pasaulyje taip trūksta vandens, kodėl mes negalime jo tiesiog pasigaminti?

Vandens cheminę formulę – H2O – tikriausiai yra girdėję visi. Ji reiškia, kad vandenį sudaro du vandenilio atomai ir vienas deguonies atomas. Kodėl mes negalime tiesiog kokiu nors būdu sujungti dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo ir taip išspręsti vandens trūkumo problemą? Teoriškai tai įmanoma, bet tai būtų labai pavojingas procesas.

Tam, kad būtų sukurtas vanduo, vien tik sumaišyti į krūvą vandenilio ir deguonies atomus nepakaks: gautas rezultatas bus tik daug atskirų vandenilio ir deguonies atomų. Tam, kad šie atomai susijungtų į vandens molekulę, reikia jiems suteikti energijos impulsą iš išorės.

Šiaip jau tai padaryti nėra sudėtinga: vandenilis yra ypač degus, o deguonis palaiko degimą. Tam užtektų, pavyzdžiui, degtuko liepsnos. Uždegus degtuką erdvėje, kur yra vandenilio ir deguonies, šie sureaguotų ir taptų vandens garais. Atšaldžius juos, mes turėtume vandenį.

Didžiausia problema – kad per šį procesą išsiveržtų didžiulis energijos kiekis. Paprasčiau tariant, įvyktų sprogimas. Jei deguonies ir vandenilio kiekis būtų pakankamai didelis, sprogimas būtų mirtinas.

Istorijoje panaši situacija jau buvo susiklosčiusi. 1937 m. iš Vokietijos į JAV skridęs vandenilio pripildytas dirižablis „Hinderburg“ sprogo besiruošdamas leistis. Vėliau paaiškėjo, kad dirižablyje susikaupusi statinė elektra įžiebė kibirkštį, o nuo šios užsiliepsnojo vandenilis. Vandeniliui sureagavus su ore aplink dirižablį buvusiu deguonimi, įvyko sprogimas, po kurio dirižablis paskendo ugnies kamuolyje. Per sprogimą žuvo 36 žmonės. Tačiau taip pat buvo sukurtas nemažas vandens kiekis.

Degantis „Hinderburg“ dirižablis
Degantis „Hinderburg“ dirižablis

Dar viena problema, su kuria būtų susidurta kuriant vandenį dirbtiniu būdu – vandenilio trūkumas. Nors vandenilis yra labiausiai paplitęs visatoje elementas, grynuoju pavidalu jo Žemėje yra labai mažai. Daugiausia vandenilio atomų Žemėje yra būtent jau egzistuojančio vandens sudėtyje. Jei būtų priešingai – daug vandenilio būtų atmosferoje – vienas degtuko uždegimas galėtų sukelti visą pasaulį apimančią audrą.

Norint dirbtiniu būdu sukurti pakankamai didelį kiekį vandens, turėtų vykti labai pavojingas ir labai didelio masto procesas. Tiesa, sunku pasakyti, kas bus po šimto metų – prieš šimtą metų atominės elektrinės, kurios taip pat yra pavojingos, atrodė neįmanomos.

Parengta pagal „How Stuff Works“. Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis