2006 m. išleistoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad maždaug 20 proc. pasaulio gyventojų neturi priėjimo prie švaraus geriamojo vandens. Tai leidžia kelti klausimą: jei pasaulyje taip trūksta vandens, kodėl mes negalime jo tiesiog pasigaminti?
Vandens cheminę formulę – H2O – tikriausiai yra girdėję visi. Ji reiškia, kad vandenį sudaro du vandenilio atomai ir vienas deguonies atomas. Kodėl mes negalime tiesiog kokiu nors būdu sujungti dviejų vandenilio ir vieno deguonies atomo ir taip išspręsti vandens trūkumo problemą? Teoriškai tai įmanoma, bet tai būtų labai pavojingas procesas.
Tam, kad būtų sukurtas vanduo, vien tik sumaišyti į krūvą vandenilio ir deguonies atomus nepakaks: gautas rezultatas bus tik daug atskirų vandenilio ir deguonies atomų. Tam, kad šie atomai susijungtų į vandens molekulę, reikia jiems suteikti energijos impulsą iš išorės.
Šiaip jau tai padaryti nėra sudėtinga: vandenilis yra ypač degus, o deguonis palaiko degimą. Tam užtektų, pavyzdžiui, degtuko liepsnos. Uždegus degtuką erdvėje, kur yra vandenilio ir deguonies, šie sureaguotų ir taptų vandens garais. Atšaldžius juos, mes turėtume vandenį.
Didžiausia problema – kad per šį procesą išsiveržtų didžiulis energijos kiekis. Paprasčiau tariant, įvyktų sprogimas. Jei deguonies ir vandenilio kiekis būtų pakankamai didelis, sprogimas būtų mirtinas.
Istorijoje panaši situacija jau buvo susiklosčiusi. 1937 m. iš Vokietijos į JAV skridęs vandenilio pripildytas dirižablis „Hinderburg“ sprogo besiruošdamas leistis. Vėliau paaiškėjo, kad dirižablyje susikaupusi statinė elektra įžiebė kibirkštį, o nuo šios užsiliepsnojo vandenilis. Vandeniliui sureagavus su ore aplink dirižablį buvusiu deguonimi, įvyko sprogimas, po kurio dirižablis paskendo ugnies kamuolyje. Per sprogimą žuvo 36 žmonės. Tačiau taip pat buvo sukurtas nemažas vandens kiekis.
Dar viena problema, su kuria būtų susidurta kuriant vandenį dirbtiniu būdu – vandenilio trūkumas. Nors vandenilis yra labiausiai paplitęs visatoje elementas, grynuoju pavidalu jo Žemėje yra labai mažai. Daugiausia vandenilio atomų Žemėje yra būtent jau egzistuojančio vandens sudėtyje. Jei būtų priešingai – daug vandenilio būtų atmosferoje – vienas degtuko uždegimas galėtų sukelti visą pasaulį apimančią audrą.
Norint dirbtiniu būdu sukurti pakankamai didelį kiekį vandens, turėtų vykti labai pavojingas ir labai didelio masto procesas. Tiesa, sunku pasakyti, kas bus po šimto metų – prieš šimtą metų atominės elektrinės, kurios taip pat yra pavojingos, atrodė neįmanomos.
Parengta pagal „How Stuff Works“. Pirmą kartą tekstas publikuotas 2017 m.
