Kaip atsirado ši diena ir kaip ją švenčia kitos pasaulio valstybės? 15min atsako į dažnai kylančius su šia diena susijusius klausimus.
Kaip atsirado Tarptautinė darbo diena?
Tarptautinės darbininkų dienos ištakos siekia 1886 m. Šių metų gegužės 4 d. Čikagos darbininkai surengė protesto akciją, reikalaudami, kad darbo diena būtų sutrumpinta iki aštuonių valandų. Tuo metu JAV buvo plačiai paplitęs „8 valandų judėjimas“, kurio šūkis buvo „8 valandos darbui, 8 valandos miegui ir 8 valandos poilsiui“. Taip pat darbininkai protestavo prieš policijos veiksmus dieną prieš tai: tada pareigūnai nužudė keletą streikavusių darbininkų.
Mitingas prasidėjo taikiai, tačiau policijai besistengiant jį išsklaidyti, nežinomas asmuo metė bombą į pareigūnus. Bombai sprogus, policija atidengė ugnį. Visa tai baigėsi septynių policijos pareigūnų ir bent keturių civilių mirtimis, be to, dešimtys žmonių buvo sužeista.
Vis labiau globalizacijos vėjų talžomame pasaulyje žinios apie Čikagos įvykius pasklido plačiai. 1889 m. Paryžiuje susirinkęs Antrojo Internacionalo – Europos ir JAV socialistų, socialdemokratų partijų ir darbininkų judėjimų atstovų susivienijimo – kongresas pakvietė darbininkus 1890 m. per Čikagos protesto akcijos metines rengti tarptautines demonstracijas. 1891 m. kito kongreso suvažiavimo metu gegužės 1-oji buvo formaliai paskelbta kasmetine švente.
1904 m. Tarptautinė socialistų konferencija Amsterdame pakvietė „visas socialdemokratų partijas ir visų šalių profsąjungas gegužės 1 d. rengti energingas demonstracijas, kurių metu būtų pasisakoma už 8 valandų darbo dieną visur, reikalaujama įgyvendinti darbininkų klasės reikalavimus ir siekti pasaulinės taikos“.
Taip pat kongreso metu paskelbta, kad „darbininkų organizacijos visose šalyse gegužės 1 d. privalo nutraukti darbą, jei tik tai įmanoma pasiekti be žalos darbininkams“.
Visame pasaulyje darbininkų teisių aktyvistai ėmė siekti, kad gegužės 1 d. taptų šventine diena, skirta pagerbti darbininkus. Daugelyje valstybių tai ir įvyko.
1955 m. Katalikų bažnyčia paskelbė gegužės 1-ąją „šventojo Juozapo darbininko“ diena. Šventasis Juozapas yra darbininkų ir amatininkų globėjas.
Ar Tarptautinė darbo diena švenčiama visoje Europoje?
Gegužės 1-ąją švenčia dauguma Europos šalių, tačiau ne visose ši diena siejama su darbininkų teisėmis – kai kuriose šalyse šią dieną švenčiama tradicinė pavasario šventė, atsiradusi anksčiau.
Dar kitose valstybėse Tarptautinė darbo diena yra laisvadienis ir plačiai minima būtent kaip darbininkų diena, tačiau oficialus šventės pavadinimas, vengiant sąsąjų su komunizmu, yra neutralus, pavyzdžiui, Valstybės diena. Pasitaiko ir šalių, kuriose darbdaviai šią dieną dėl darbo gali apsispręsti savo noru, tačiau įprasta, kad daugelis vietų nedirba.
Įprastai šią dieną Europos miestuose vyksta profsąjungų judėjimų, anarchistų, socialistų ir komunistų demonstracijos.
Kai kurios valstybės Tarptautinę darbo dieną švenčia kitomis datomis: pavyzdžiui, JAV ši diena švenčiama pirmą rugsėjo pirmadienį.
Ar Tarptautinė darbo diena Lietuvoje buvo švenčiama tarpukariu?
Tarpukariu Lietuvoje Gegužės 1-oji buvo švenčiama 1919–1929 m. kaip „Darbo žmonių ir tautų solidarumo šventė“. Šiuo laikotarpiu ji turėjo nedarbo dienos statusą. Nuo 1929 m. ji oficialiai nebebuvo švenčiama. Ji tapo eiline darbo diena, pažymima kaip „medelių sodinimo diena“.
Vėl Tarptautinė darbo diena buvo pradėta švęsti sovietų okupacijos metais, tuomet ji buvo viena pagrindinių valstybinių švenčių. Šią dieną miestuose vykdavo didžiulės demonstracijos.
Kokia yra Tarptautinės darbo dienos istorija Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo?
Atgavus nepriklausomybę, šventės buvo atsisakyta, o vėliau jos likimas keitėsi ne kartą, priklausomai nuo dominuojančios partijos – ar ji kairioji, ar dešinioji. 1996 m. valdant LDDP ji vėl grįžo į švenčiamų švenčių sąrašą. 1997 m., į valdžią atėjus konservatoriams, šventės buvo atsisakyta. 2001 m., kai į valdžią grįžo socialdemokratai, Tarptautinė darbo diena vėl tapo šventine diena.
2009 m. Seimo nariai konservatoriai Saulius Pečeliūnas ir Česlovas Vytautas Stankevičius pasiūlė vietoje Tarptautinės darbo dienos šventine diena paskelbti spalio 25 d. – Konstitucijos dieną. Argumentuota buvo tuo, kad ši diena Lietuvai svarbesnė. Tačiau siūlymas didelio dėmesio nesusilaukė.
2014 m. Seimo nariai konservatoriai Antanas Matulas ir Dainius Kreivys pasiūlė išbraukti Tarptautinę darbo dieną iš Darbo kodekso Švenčių dienų sąrašo įtraukiant jas į atmintinų dienų sąrašą.
Šį kartą Seimo nariai tokį pasiūlymą argumentavo tuo, kad Lietuvoje per daug šventinių dienų. Kartu pasiūlyta išbraukti ir Jonines.
2019 m. 15min teiravosi kandidatų į prezidentus, ar, jų nuomone, Tarptautinė darbo diena turėtų likti nedarbo diena.
Nors pretendentų požiūriai į Gegužės 1-osios svarbą išsiskyrė, nustoti minėti šią datą ir ją padaryti darbo diena nesiūlė nė vienas kandidatas. Plačiau skaitykite čia.
Kaip Tarptautinę darbo dieną švenčia įvairios pasaulio šalys?
Daugelyje pasaulio valstybių šią dieną vyksta iškilmingi renginiai, demonstracijos. Tačiau kai kuriose šalyse Tarptautinė darbo diena turi savo tradicijų. Žemiau pateikiami keletas pavyzdžių.
Argentina. Šią dieną argentiniečiai švenčia: miestuose vyksta šventiniai renginiai ir demonstracijos, daugelis žmonių susirenka pas savo draugus, o kartais netgi savo darbovietėse, ir kartu valgo vietinį maistą.
Italija. Romoje gegužės 1 d. vyksta ypač populiarus šventinis koncertas, kuriame susirenka žymiausi šalies dainininkai. Koncertą stebi dešimtys tūkstančių žmonių, jis tiesiogiai transliuojamas per televiziją.
Islandija. Islandijoje gegužės 1 d., nors tai yra šventinė diena, parduotuvės dažnai dirba. Užtat šią dieną dirbantiems darbininkams yra mokami didesni atlyginimai.
Japonija. Šioje šalyje gegužės 1 d. nėra šventinė diena, tačiau įprasta, kad šią dieną Japonijos darbininkai pasiima laisvadienį. Tiesa, jie dažniausiai ne dalyvauja mitinguose ar demonstracijose, bet išvyksta atostogų, pasinaudodami tuo, kad balandžio 29 d. ir gegužės 3–5 d. Japonijoje yra šventinės dienos.
JAV. Šioje valstybėje Darbo diena švenčiama rugsėjo pradžioje dar nuo 1894 m. Istorikai nesutaria, kodėl pasirinkta būtent ši data, bet ji jau yra įsitvirtinusi JAV ir visi bandymai perkelti šventę į gegužės 1 d. buvo nesėkmingi. Tačiau nors oficialūs renginiai gegužės 1 d. JAV nevyksta, šią šventę mini JAV profsąjungos, rengdamos eisenas.
2006 m. JAV gegužės 1 d. įvyko dokumentų neturinčių imigrantų į JAV ir jų rėmėjų streikas, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į imigraciją į JAV reglamentuojančių teisės aktų reformą. Streikuotojai ją laikė drakoniška. Panašūs streikai gegužės 1 d. kartojosi ir vėlesniais metais.
Kenija. Kenijoje per Tarptautinę darbo dieną šalies darbo ministras viešai kreipiasi į Kenijos darbininkus. Taip pat šalyje egzistuoja tradicija, kad būtent šią dieną yra tvirtinamas (arba pakeliamas) minimalus atlyginimas.
Kinija. Šioje šalyje gegužės 1-oji įprastai švenčiama netgi tris dienas. Tiesa, už tai kinai turi „atidirbti“ dirbdami savaitgalį prieš arba po gegužės 1-osios.
Kroatija. Šioje šalyje gegužės 1 d. žmonės renkasi parkuose, kur vyksta vieši renginiai. Tokių renginių tradicija yra dalinti visiems norintiems pupelių sriubą, kuri laikoma įprastu darbininkų maistu, ir raudonus gvazdikus, simbolizuojančius darbininkų 1886 m. Čikagoje pralietą kraują.
Kuba. Šioje šalyje vyksta įspūdinga masinė, daugiau negu milijoną žmonių pritraukianti demonstracija, kurioje dalyvauja svečiai iš darbininkų organizacijų iš viso pasaulio. Šventėje dalyvauja beveik 2 tūkst. svečių iš daugiau negu 100 pasaulio šalių.
Šventės dalyviai apsirengia raudonai, plazda tūkstančiai vėliavų. Tuo tarpu šalies politikai šią dieną iškilmingose kalbose pabrėžia šalies pasiryžimą žengti komunizmo keliu ir kapitalizmo atmetimą.
Prancūzija. Prancūzijoje gegužės 1 d. yra vienintelė metų diena, kurią darbdaviai yra teisiškai įpareigoti bet kokiomis aplinkybėmis išleisti darbuotojus poilsio, išskyrus profesijas, kuriose tai neįmanoma (pavyzdžiui, medikai). Prancūzijoje šią dieną vyksta mitingai ir demonstracijos, organizuojamos profsąjungų. Taip pat gegužės 1 d. Prancūzijoje įprasta artimiesiems dovanoti pakalnutes.
Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2016 m., vėliau atnaujintas.