Įjungtas ir normaliu režimu veikiantis telefonas nuolat bando susisiekti su mobiliojo ryšio stotimis ir taip užtikrinti pastovų ryšio veikimą Jei stotys yra pakankamai toli, telefonas turi sustiprinti savo siunčiamą signalą, kad šis jas pasiektų.
Ilgą laiką buvo bijoma, kad telefonų siunčiami signalai gali kirstis su lėktuvo sistemomis bei neleisti lėktuvo pilotams gauti teisingos informacijos apie skrydį ar net paskatinti avariją. Todėl ir atsirado taisyklės, liepiančios lėktuvuose išsijungti mobiliuosius telefonus.
Dabar jau manoma, kad tokie nuogąstavimai kiek perdėti. Tačiau telefono signalai išties gali kirstis su radijo signalais, kuriuos siunčia pilotai bendraudami su skrydžių dispečeriais. Tiesa, tai nenutinka dažnai, o jei ir nutinka, esminių trukdžių ryšiui nesukelia: pilotai garsą, kurį girdi ausinėse, apibūdina kaip „garsą, kurį išgirsti, kai padedi mobilųjį telefoną per arti garsiakalbio“.
Vis dėlto pilotai garsą apibūdina kaip pakankamai įkyrų. Vieno piloto žodžiais tariant, „jis didelio pavojaus nekelia, bet tikrai erzina“.
Be to, kritinėje situacijoje pilotams bendraujant su skrydžių kontrole, net ir sekundės dalis gali būti labai svarbi. Svarbu ir tai, kad dabar tokie atvejai yra pavieniai, bet, panaikinus apribojimus naudotis mobiliuoju telefonu lėktuve, jų skaičius, tikėtina, išaugtų ir trikdžių būtų daugiau.
Ilgą laiką norint užtikrinti, kad telefonas nesiųs jokių signalų, buvo būtina jį išjungti. Bet atsiradus galimybei telefone pasirinkti skrydžio režimą, telefono išjungimas nebebuvo būtinybė. Telefonas ar kitas elektronikos prietaisas, veikiantis skrydžio režimu, tiesiog liaujasi vykdyti funkcijas, kurios susijusios su bevielių signalų siuntimu ir gavimo – nustoja bandyti prisijungti prie mobiliojo ryšio stočių, gaudyti mobilųjį internetą, radio signalus, GPS signalus. Nebeveikia ir „Bluetooth“ ryšys, mobilusis internetas.
Telefono veikimas skrydžio režimu skrydžio metu saugo ir jo bateriją Kadangi lėktuvas juda labai greitai, veikiantis normaliu režimu telefonas būtų priverstas nuolat jungtis vis prie naujų stočių. Tai eikvotų jo bateriją, o ryšys, net jei ir pavyktų kam nors prisiskambinti, būtų labai blogas.
JAV svarstoma galimybė leisti lėktuvuose, skrendantiems didesniame negu 10 tūkst. pėdų (apie 3 km) aukštyje, esantiems elektroniniams prietaisams naudoti mobilųjį ryšį. Tai padėtų daryti lėktuvuose įrengtos nedidelės mobiliojo ryšio stotys: JAV Federalinės komunikacijų komisijos teigimu, atsiradus joms telefonai nebebandytų susisiekti su stotimis, esančiomis ant žemės.
Įdomu, kad tuo pačiu metu JAV svarstoma ir galimybė tiesiog uždrausti lėktuvuose kalbėti mobiliuoju telefonu. Tai susiję ne tik su saugumu – daroma prielaida, kad daugeliui lėktuvų keleivių nepatiktų, jei jų kaimynai visą skrydį praleistų kalbėdami telefonu.
Jei abu pasiūlymai bus priimti, lėktuvų keleiviai skrydžio metu galės rašyti žinutes, naudotis mobiliuoju internetu ir t. t., bet ne kalbėti telefonu. Skrydžio režimas kaip atskira funkcija išliks – tiesiog veikiantis šiuo režimu telefonas turės daugiau galimybių.
Beje, skrydžio režimas gali praversti ir nesant lėktuve. Jį įjungus, telefono baterija „atlaiko“ gerokai ilgesnį laiko tarpą.
Parengta pagal „Mirror“, „Mental Floss“ ir „How to geek“ internetinius puslapius. Pirmą kartą tekstas buvo publikuotas 2017 m.
