1. Halės statybą nulėmė vienas taškas. 1937 m. Europos krepšinio čempionate Lietuva triumfavo, finale vos vieno taško persvara 24:23 nugalėjusi Italiją. Tuomet buvo įprasta, kad kitas čempionatas vyksta čempionatą laimėjusioje šalyje. Kaune buvo tik maža sporto salė, kurioje krepšinio rungtynes stebėti galėjo vos tūkstantis žiūrovų. Todėl nutarta statyti naują pastatą.
2. Kauno sporto halė tapo pirmąja specialiai krepšiniui statoma arena visoje Europoje. Visa halės statyba, įskaitant projektavimą, kainavo apie 400 tūkst. litų – labai didelę tiems laikams sumą.
3. Halė buvo pastatyta vos per pusmetį. Skubėta ją baigti iki Europos krepšinio čempionato pradžios, tad statybos darbai vyko netgi žiemą, prie -20 laipsnių temperatūros.
4. Arkinės sporto halės konstrukcijos (vienos arkos plotis siekė 60 m) buvo sumontuotos primityviai – rankomis. Arkų statybai buvo pakviesti kone visi Kauno ir apylinkių šaltkalviai. Vienu metu dirbdavo ir 260–300 žmonių. Dirbta ir naktimis, darbininkai triūsė keturiomis pamainomis. Darbai buvo baigti gegužės 10 d., o gegužės 21 d. įvyko pirmasis renginys – Europos krepšinio čempionato atidarymo iškilmės.
5. Pastatyta Kauno sporto halė talpino daugiau žiūrovų negu dabar – net 11 000. Tiesa, tik trys su puse tūkstančio vietų buvo sėdimos – likę žiūrovai stovėdavo. Bilietai į rungtynes kainavo 2,5–5 Lt į sėdimas vietas ir 1,5–2 Lt į stovimas vietas.
6. Tik pastatytoje sporto halėje nebuvo nei šildymo, nei vandentiekio, nei kanalizacijos. Vandentiekis įrengtas 1940 m., o šildymas – pora dešimtmečių vėliau, rekonstruojant halę.
7. Prasidėjus sovietinei okupacijai, būtent Kauno sporto halėje įvyko Lietuvos mokytojų suvažiavimas, kurio metu buvo pareikštas protestas prieš Lietuvos okupaciją ir sugiedotas Lietuvos himnas.
8. Kauno sporto halės galėjo ir nebelikti. Antrojo pasaulinio karo metais visai netoli pastato buvo numestos dvi vokiečių aviacinės bombos. Tačiau gerai suprojektuoto statinio greta įvykę sprogimai nepažeidė.
9. Sporto halės projektuotojas, žydas Anatalijus Rozenbliumas II pasaulinį karą išgyveno tik per laimingą atsitiktinumą. Jam pavyko pabėgti iš Kauno geto, o vėliau jį priglaudė kolegos architekto Vlado Zubovo ir jo žmonos, M.K.Čiurlionio dukros Danutės Čiurlionytės-Zubovienės šeima. Ir po karo A.Rozenbliumas liko Kaune, prisidėjo ir prie 1958–1962 m. vykusios halės rekonstrukcijos.
10. Halė aistras kėlė ne tik per krepšinį. 1949 m. keliolika tūkstančių žiūrovų stebėjo, kaip boksininkas Algirdas Šocikas kovoja su rusu Nikolajum Koroliovu. Nors lietuvis kovos metu dominavo, teisėjai pergalę skyrė rusui. Tačiau miniai įsiaudrinus ir ėmus protestuoti, teisėjai pakeitė sprendimą ir pergalę atidavė A.Šocikui. Vėliau varžybų rezultatai buvo anuliuoti, jos surengtos dar kartą Maskvoje.
11. Didelių pergalių halėje iškovojo ir rankininkai. 1987 m. būtent čia tūkstančių žiūrovų palaikomas Kauno „Granitas“ iškovojo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę. Tai didžiausias Lietuvos rankininkų pasiekimas istorijoje.
12. 1989 m. Kauno sporto halėje Arvydas Sabonis, žaisdamas už „Žalgirį“ prieš Kijevo „Dinamo“, pelnė 53 taškus. Tai per vienerias rungtynes halėje pelnytų taškų rekordas aukščiausio lygio varžybose.
13. Savo vaidmenį Halė suvaidino ir Sąjūdžio metu. XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Kauno sporto halėje vyko lietuviško roko šventės. 1987–1990 m. vykusios šventės pritraukdavo dešimtis grupių ir atlikėjų – ant scenos lipo „Rondo“, Džordana Butkutė su grupe „Impuls“, „Kardiofonas“, „Poliarizuoti stiklai“, „Orkus“ (būsimieji „Rebelheart“), „Katedra“ ir kiti.
14. 1998 m. būtent Kauno sporto halėje įvyko momentas, nulėmęs Kauno „Žalgirio“ ateitį – pergalingas Enniso Whatley metimas, išplėšęs pergalę serijoje prieš Turkijos komandą Bursos „Tofas“. Jei rungtynes „Žalgiris“ būtų pralaimėjęs, komanda ne tik būtų neiškovojusi Europos taurės, bet ir nepatekusi į Eurolygą, iš kurios nuo tada „Žalgiris“ jau niekada nebeiškrito.
Rungtynių pabaigą išvysti galite žemiau.
15. 2009 m. Kauno sporto halėje vyko erotikos festivalis „Aistra“. Čia pasirodė užsienio ir Lietuvos erotikos bei striptizo grupės, buvo pristatomi viliojantys drabužiai bei sekso reikmenys.
Festivalio akimirkas galite išvysti šioje galerijoje.
16. Kauno sporto halė matė ir susišaudymą. Tai įvyko 2010 m., prieš tarptautinį bušido turnyrą. Įtarta, kad susišaudymas buvo susijęs su Kauno mafijos karais – du vienai gaujai priklausę vyrai apšaudė keturis kitai gaujai priklausiusius vyrus. Niekas nežuvo, buvo tik sužeistų, o įtariamieji, nesurinkus pakankamai įrodymų, buvo išteisinti.
17. 2014 m. prie Kauno sporto halės vyko Jehovos liudytojų krikštynos. Čia buvo įrengtas didžiulis baseinas.
