Minias valdžia norėjo atbaidyti televizoriumi
Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Lenkiją turėjo vykti gegužės mėnesį, minint Šv. Stanislovo, vieno iš Lenkijos globėjų, 900-ąsias kankinystės ir mirties metines.
Dėl popiežiaus vizito Lenkijoje susirėmė dvi galingos jėgos: Katalikų Bažnyčia su primu Stefanu Wyszińskiu priešakyje ir vietos socialistinė valdžia bei visa komunistinė nomenklatūra – Maskva nenorėjo Jono Pauliaus II dalyvavimo jubiliejaus šventėje, jiems tai priminė lenkų tautos nacionalinio didvyrio grįžimo į tėvynę šventę.
Tikėtasi, kad galėdami vizitą stebėti iš namų gyventojai nesirinks prie Jono Pauliaus II ir neis į gatves.
Apsistumdymų tarp Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios dėka viskas galų gale sukrito popiežiaus ir tikinčiųjų naudai. Jonas Paulius II norėjo Lenkiją aplankyti Šv. Stanislovo šventės proga. Valdžia tam priešinosi, nes įžvelgė per daug paralelių tarp Stanislovo pasipriešinimo Lenkijos karaliui Boleslovui II Narsiajam bei popiežiaus vizito galimos potekstės.
Jonui Pauliui II buvo pasiūlyta į Lenkiją atvykti kitą mėnesį. Kelionės organizatoriai sutiko ir tai, kas turėjo būti dviejų dienų kelione, tapo devynių dienų vizitu – tai buvo pirmoji valdžios klaida.
Išrinkta data reiškė tai, kad Jonas Paulius II Lenkijoje lankysis per Sekmines – ne ką mažiau reikšmingą bažnytinę šventę, Šv. Dvasios nužengimo į žemę dieną.
Kita valdžios klaida tapo siūlymas transliuoti popiežiaus vizito dalis nacionalinėje televizijoje. Tikėtasi, kad galėdami vizitą stebėti iš namų gyventojai nesirinks prie Jono Pauliaus II ir neis į gatves. Tačiau jie smarkiai suklydo – transliacija ne tiktai neatbaidė minios, tačiau suteikė galimybę popiežiaus vizito renginiuose ir šventėje dalyvauti vyresnio amžiaus ir sunkiai judantiems žmonėms nepaliekant savo namų.
Kaip atrodė popiežiaus vizitas?
Varšuvoje Jono Pauliaus II lėktuvas nusileido 1979-ųjų birželio 2 dieną. Išlipęs iš lėktuvo popiežius parpuolė ant žemės ir ją pabučiavo. Skaičiuojama, kad pasitikti popiežiaus Lenkijos sostinėje susirinko apie pusę milijono žmonių. Nuo oro uosto iki miesto centro nusidriekė šimtatūkstantinė minia vien tam, kad tikintieji akies krašteliu galėtų užmesti akį į popiežių.
Mišių Varšuvos Atminimo aikštėje metu Jonas Paulius pasakė į Lenkiją atvykęs paminėti 900-ąsias Šv. Stanislovo kankinystės metines, šventojo, kuris buvo nužudytas už pasipriešinimą vietos valdžiai.
Vienas iš įspūdingiausių Jono Pauliaus II 1979-ųjų vizito Lenkijoje epizodų – mišios Osvencime, buvusios Aušvico koncentracijos stovyklos vietoje.
Sekančią dieną, prieš išskrendant į Gniezną lankyti Šv. Adalberto, pirmojo X a. į Lenkiją vykusio misionieriaus, relikvijų, popiežius laikė mišias universiteto studentams. Kitą dieną Jonas Paulius II aplankė Jasna Górą ir ten esantį vienuolyną, Čenstakavos Dievo Motinos paveikslą ir susitiko su regiono vietiniais žmonėmis bei ligoniais.
Susitikimai su tikinčiaisiais ir dvasininkija tęsėsi toliau – kita popiežiaus stotele tapo Krokuva, kurią jis paliko tapdamas popiežiumi, nes prieš tai buvo Krokuvos arkivyskupu. Krokuvoje Jonas Paulius II apsistojo savo senuose kambariuose arkivyskupų rūmuose. Prie vyskupų rūmų susirinko paaugliai bei studentai ir kartu su popiežiumi giedojo giesmes iki vidurnakčio.
Toliau sekė piligrimystė į Zebrzydowskio kalvariją ir kelionė į gimtuosius Vadovicus, kur jį pasitiko 30 000 žmonių.
Vienas iš įspūdingiausių Jono Pauliaus II 1979-ųjų vizito Lenkijoje epizodų – mišios Osvencime, buvusios Aušvico koncentracijos stovyklos vietoje. Mišių metu popiežius aiškiai pasisakė prieš totalitarines sistemas ir totalitarizmo kainą bei pabrėžė kiekvieno žmogaus orumą ir orumo svarbą.
„Aš kalbu ne vien dėl tų, kurie mirė – keturi milijonai aukų šiame plačiame lauke, aš tai sakau vardu visų tautų, kurių teisės yra paniekintos ir užmirštos. Aš kalbu, nes tai mane įpareigoja, mus visus įpareigoja – tiesai. Aš kalbu, nes tai įpareigoja mane, įpareigoja visus mus, žmogiškumui“, – savo homilijoje sakė popiežius.
Grįžęs į Krokuvą popiežius susitiko su jaunimu ir paskutinę vizito dieną, birželio 10-ąją, laikė mišias Krokuvoje, kuriose dalyvavo 2–3 milijonai žmonių.
Popiežius – įkvėpėjas ir rezistencijos simbolis
Popiežiaus vizitas Lenkijos gyventojams suteikė iš tiesų daug laimės ir džiaugsmo. Tūkstančiai žmonių į savo namus priėmė svetimus žmones ir suteikė iš atokesnių miestų atvykusiems keliautojams pastogę, idant šie nemiegotų po atviru dangumi.
Vizito metu bažnyčios Lenkijoje buvo atviros ištisas paras, o vietinių namai išpuošti – lenkai iš tiesų buvo pasirengę šventei. Iš viso gyvai vizito metu popiežių pamatė apie 13 milijonų Lenkijos gyventojų.
Popiežiaus vizitas į Lenkiją išjudino pilietinės rezistencijos ledus. Nors Lenkijoje ir anksčiau būta darbininkų streikų bei pasipriešinimo socialistiniam režimui atvejų, Jono Pauliaus II apsilankymas tėvynėje tapo įkvėpimo šaltiniu ir paskatino disidentus vienytis.
Praėjus šiek tiek daugiau nei metams, nuo popiežiaus vizito, 1980-ųjų vasarą Gdansko laivų statykloje prasidėję masiniai darbuotojų streikai po kelių mėnesių tapo „Solidarumo“ judėjimu, legaliai ir pogrindyje kovojusiu prieš valdžią bei suvaidinusiu reikšmingą vaidmenį Rytų Europos komunistinio bloko subyrėjime.
Jono Pauliaus II, kaip simbolio, svarbą puikiai suvokė ir komunistų partiją. Nepraėjus nė metams nuo Karolio Wojtyłos išrinkimo popiežiumi 1978-aisiais komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriatas susirinko įvertinti popiežiaus daromą įtaką ir išleido direktyvą KGB, kurioje nurodyta naudotis visomis Sovietų Sąjungoje įmanomomis galimybėmis, idant būtų apsisaugota nuo „lenkiško popiežiaus inicijuoto politikos kurso“, jei reikia – ir papildomomis priemonėmis, neskaitant dezinformacijos ir diskreditacijos. Tai reiškė, kad esant poreikiui ir galimybei popiežių reikia eliminuoti.
1981 metų gegužės 13 dieną įvyko būtent toks mėginimas – Vatikano centre esančioje Šv. Petro aikštėje buvo pasikėsinta į popiežiaus gyvybę. Paaiškėjo, kad žudiką nusamdė Bulgarijos komunistai. Į popiežių buvo paleisti du šūviai, tačiau nei vienu nebuvo pasiektas tikslas.
