Šį istorinį įvykį supa ir nemažai įdomybių. Portalas 15min kviečia susipažinti su dalimi jų.
Nėra žinoma, kiek tiksliai žmonių dalyvavo Baltijos kelyje. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingą informaciją. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, akcija subūrė 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir 1 000 000 Lietuvoje.
SSRS naujienų agentūra TASS skelbė, kad akcijoje dalyvavo 300 000 Estijos ir 500 000 Lietuvos gyventojų, duomenų apie dalyvių skaičių Latvijoje TASS neskelbė. Baltijos kelio atminimui skirtame puslapyje balticway.eu pažymima, kad tikslaus akcijos dalyvių skaičiaus nustatyti neįmanoma.
Žmonės, siekdami gauti transportą į Baltijos kelią, užimdavo autobusų stotis. Apie tai LRT televizijos laidai „Savaitė“ 2014 m. papasakojo vienas Baltijos kelio organizatorių Arūnas Grumadas.
„Žmonės važiavo, pavyzdžiui, iš Jurbarko 60-tyje sunkvežimių. Tai dabartiniais laikais, turbūt, mažai kas ryžtųsi ant kieto suolo, be amortizacijos sunkvežimio kėbule tokį tolimą kelią važiuoti. Kaune, pavyzdžiui, buvo, galima sakyti, apsupta arba užimta autobusų stotis, po to buvo gautas leidimas, ir maršrutiniai miesto autobusai vežė žmones. Alytuje buvo beveik užimta savivaldybė, žmonės irgi reikalavo juos vežti, taip irgi gavo transportą“, – pasakojo jis.
Akcijos Baltijos keliui palaikyti vyko visame pasaulyje. Solidarumo mitingai vyko Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Stokholme, Tbilisyje, Toronte, Ternopolyje ir kituose miestuose.
Rugpjūčio 23 d. Maskvoje prasidėjo Pabaltijo tautų savaitė, skirta Lietuvai. Taip pat šiame mieste vyko mitingas Molotovo-Ribbentropo pakto 50-mečiui paminėti. Analogiškas mitingas vyko ir Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas). Jų metu buvo kabinamos Baltijos valstybių tautinės vėliavos, perrištos juodais kaspinais.
Ne visos jos baigėsi taikiai. Baltijos kelio dieną Maskvoje demonstraciją, kuri palaikė akcijos dalyvius, išvaikė specialiosios SSRS pajėgos, pasitelkusios jėgą. SSRS naujienų agentūra TASS pranešė, kad demonstracijos metu buvo sulaikyti 75 žmonės.
Baltijos kelio fone vyko karštos politinės diskusijos. Tuo metu SSRS buvo neseniai pripažinusi slaptųjų Molotovo-Ribbentropo pakto protokolų, kuriais nacistinė Vokietija ir SSRS pasidalino įtakos zonas Europoje, egzistavimo faktą, tačiau teigė, kad šie protokolai tiesiogiai neprisidėjo prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapimo SSRS dalimi.
Tuo tarpu Lietuvoje parlamentinė komisija vos kelios dienos prieš Baltijos kelią paskelbė, kad 1940 m. SSRS Lietuvą prisijungė neteisėtai.
Būtent tada ir pasigirdo pirmosios, tada dar gana nedrąsios kalbos, kad tokia deklaracija gali tapti teisiniu pagrindu Lietuvai atsiskirti nuo SSRS. Baltijos kelias buvo skirtas paminėti Molotovo-Ribbentropo pakto 50-metį ir atkreipti pasaulio dėmesį į šį dokumentą.
Po Baltijos kelio Baltijos šalys sulaukė grasinimų iš SSRS. Rugpjūčio 26 d. per Maskvos televiziją buvo perduotas Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centrinio komiteto pareiškimas „Dėl padėties sovietinio Pabaltijo respublikose“.
Šio pranešimo metu Baltijos kelias buvo įvertintas kaip siekis nuteikti Baltijos šalis atsiskyrimui nuo SSRS, nuogąstauta dėl „ekstremizmo ir separatizmo nuotaikų“ šiose šalyse.
Grasinta: „Nueita per toli. Pabaltijo tautų likimui gresia rimtas pavojus. Žmonės turi žinoti, prie kokios bedugnės juos stumia nacionalistų lyderiai. Jeigu jiems pavyktų pasiekti savo tikslus, padariniai gali būti katastrofiški. Galėtų iškilti klausimas dėl paties jų gyvybingumo“.
Baltijos kelias įkvėpė katalonus panašiai akcijai. 2013 m. rugsėjį Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai susikibo rankomis ir sudarė 400 km ilgio grandinę. Taip jie deklaravo nepriklausomybės siekį.
Grandinė driekėsi nuo Pirėnų iki Valensijos. Joje stovėjo stovėjo daugiau nei pusantro milijono geltona ir raudona – Katalonijos vėliavos spalvomis – pasidabinusių žmonių. Akcijos organizatoriai pripažino, kad juos įkvėpė lietuvių, latvių ir estų pavyzdys.
Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2016 m.
