Tai besiaiškinęs BBC portalas konsultavosi su mokslininkais ir rado net 7 priežastis, kodėl pandos yra geriausi žmonių draugai.
Pandos mums primena mus pačius
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl mylime pandas – jų valgymo įpročiai mums primena mus pačius, sako San Diego zoologijos instituto ekspertas Ronas Swaisgoodas.
Zoologijos sodų lankytojai ir „Youtube“ vartotojai mėgsta stebėti valgančias pandas. Juos dažnai žavi, kaip pandos sugeba imdamos maistą pademonstruoti netikėtą vikrumą – tai lemia jų turimas „pseudonykštys“, kuris veikia kaip šeštasis pirštas, nors anatomiškai toks nėra.
„Jos valgo atsisėdusios, naudoja rankas ir ypatingą savo turimą pseudonykštį, kuris iš tikrųjų yra modifikuotas riešo kaulas“, – R.Swaisgoodas sakė BBC.
Valgančios pandos ant žemės sėdi panašia poza, kokia ant žemės įprastai sėdi ir žmonės.
Mus žavi pandų akys
Pasak R.Swaisgoodo, mums pandos taip pat patinka dėl savo išskirtinių akių. Dėl aplink pandų akis esančių apvadų jų akys atrodo didesnės negu yra iš tiesų.
„Žmonės myli gyvūnus su didelėmis akimis, nes jie primena vaikus. Tai mokslininkai vadina neotenija“, – sako R.Swaisgoodas.
Žmonės myli gyvūnus su didelėmis akimis, nes jie primena vaikus.
Neotenija – tai sugebėjimas išlaikyti jaunatvišką išvaizdą ir suaugus.
San Diego zoologijos sodo internetinis puslapis teigia: „Žmonių kūdikiai pasižymi tam tikrais bruožais, į kuriuos žmonės įpranta reaguoti: didelėmis ir apvaliomis galvomis, didelėmis akimis, aukštomis kaktomis, apvalainu kūnu. Mes esame įpratę reaguoti į tokią išvaizdą. Daugelis žmonių pasąmoningai mėgsta kūdikius ir nori jais rūpintis. Tai tiesiog žmogiška.“
Pandų, net ir suaugusių, išvaizda netiesiogiai primena žmonių kūdikių. Tiesa, suaugęs žmogus vargu ar norės atrodyti kaip panda – ratilai apie akis dažnai yra siejami su miego trūkumu arba nevykusiu makiažu.
Pandos mus juokina
Pandos mus dažnai tiesiog juokina. Tačiau pasak knygos „Pandos kelias“ autoriaus Henrio Nichollso, iš jų tyčiotis nevertėtų. Tiesą sakant, pandos juokingais gyvūnais imtos laikyti tik po to, kai žmonės kilo didelių problemų priverčiant jas veistis nelaisvėje.
Daugiau negu 60 proc. vyriškos lyties pandų, jei negyvena savo natūralioje aplinkoje, nedemonstruoja jokio seksualinio geismo. Siekdami paskatinti pandas poruotis, kinų mokslininkai išbandė pačius įvairiausius metodus: nuo vadinamosios „pandų pornografijos“ – pandų sekso vaizdo klipų, kuriuos mokslininkai rodė kitoms pandoms, siekdami šias sujaudinti – iki bandymų sujaudinti pandas įvairiomis žolelėmis, neva keliančiomis geismą.
XX a. septintajame dešimtmetyje į Londono zoologijos sodą buvo atgabenta panda, vardu Či Či. Tačiau visos pastangos paskatinti ją poruotis žlugo.
„Pačiame Šaltojo karo įkarštyje Či Či netgi buvo nuskraidinta į Rusiją, kur buvo bandyta ją suporuoti su kita panda. Tai buvo visiška nesėkmė. Visuomenėje pradėjo plisti komiksai, karikatūros ir kitokios pašaipos iš šios istorijos. Pandos ir sunkumai jas poruojant visuomenei ėmė atrodyti juokingi ir tas įvaizdis niekada taip ir netingo“, – BBC pasakojo H.Nichollsas.
Vis dėlto pandų poravimosi įpročiai, pabrėžia H.Nichollsas, yra juokingi tik vertinant žmonių standartais. Šios rūšies gyvūnai labai efektyviai veisiasi laisvėje. Nors moteriškos lyties pandos vaisingos būna vos keletą dienų per metus, per šį periodą jos poruojasi dešimtis kartų su skirtingomis vyriškos lyties pandomis.
Pandos yra drovios
Nors pandos yra didelės ir atrodo galingos, jos taip pat yra drovios, o jų charakteris – kupinas paslapčių. Pandos, kurios dar gyvena laisvėje, yra paplitusios pietvakarinės Kinijos kalnynuose.
Mokslininkams, tiriantiems pandas, yra labai sunku jas stebėti jų natūralioje aplinkoje – šis dėmesio vengiantis žvėris dažnai stengiasi slėptis kuo giliau miške, vos pastebėjęs, kad artinasi žmogus.
„Iš tiesų įspūdinga, kad išsivysčiusiame šiandienos pasaulyje ši rūšis vis dar gana sėkmingai slapstosi nuo mūsų ir sugeba rasti sau privačios erdvės“, – sako H.Nichollsas.
Pandos tapo kultūriniu simboliu
Nuo pat XX a. septintojo dešimtmečio aplinkosaugininkai dėjo daug pastangų, kad pandos taptų gamtos išsaugojimo vienu iš pagrindinių simbolių. Pandas netgi galima rasti Pasaulinio laukinės gamtos fondo (WWF, World Wildlife Fund) logotipe. WWF pasitelkia pandas kaip pavyzdį, kaip svarbu išsaugoti natūralius gyvūnų egzistavimo plotus.
Pasak R.Swaisgoodo, tai, kad pandos yra gamtos išsaugojimo simbolis, neabejotinai prisideda prie jų patrauklumo.
„Žmonėms patinka palaikyti silpnuosius. O geriausia – tai, kad pastangos duoda vaisių. Kinijoje šiuo metu egzistuoja daugiau negu 60 rezervatų, saugančių dar išlikusias pandas. Tuo tarpu mokslininkai sukaupė pakankamai žinių apie jų organizmus ir elgesį, kad pandų, gyvenančių nelaisvėje, populiacija galėtų pati išlaikyti save, o laukinių pandų populiacija irgi pamažu pradėtų atsigauti“, – sako R.Swaisgoodas.
Žmonėms patinka palaikyti silpnuosius. O geriausia – tai, kad pastangos duoda vaisių.
Pandas dažnai reklamose naudoja ir reklamos specialistai. Pandas galima rasti pačių įvairiausių prekės ženklų etiketėse – nuo saldainių ir gėrimų, parduodamų Vakarų pasaulyje, iki cigarečių, parduodamų Kinijoje.
Didžioji panda taip artimai siejama su Kinija, kad ji tapo ir politiniu simboliu. Kinijai priklauso visos pasaulio pandos, ir kinai kartais dovanoja pandas kitoms valstybėms kaip pagarbos ir draugiškumo simbolį. Sprendimai paskolinti arba dovanoti pandas dažnai priimami tik po keletą metų trunkančių derybų ir diskusijų. Dažnai šios diskusijos vyksta pačiu aukščiausiu lygiu.
Pandos yra retos
Oficialūs WWF duomenys skelbia, kad laisvėje šiuo metu gyvena apie 1800 pandų – gerokai daugiau negu prieš keliasdešimt metų, kai jų buvo likę vos daugiau negu tūkstantis.
Tačiau, sako H.Nichollsas, kadangi laisvėje pandas aptikti sunku ir jos vengia žmonių, nustatyti, koks tikrasis pasaulyje gyvenančių pandų skaičius, yra beveik neįmanoma.
Jo teigimu, pandų reikšmė kultūrinei ir politinei Kinijos galiai yra tokia didelė, kad beveik neįmanoma, jog šis skaičius būtų apskaičiuojamas visiškai objektyviai.
„Kai kalbama apie tokius mylimus gyvūnus, politika ima kištis į tai, ką daro mokslininkai. Nors sakoma, kad pandų prieš keliasdešimt metų buvo likę labai mažai, tikėtina, kad apklausa buvo labai „apdirbta“, siekiant sukurti pandų kaip ant pražūties slenksčio atsidūrusių gyvūnų įvaizdį“, – sako H.Nichollsas.
Pandos yra ramios vegetarės
Nors pandos yra iš dalies mėsėdės, laisvėje jos ėda beveik vien tik bambukų lapus. Vidutinė didžioji panda gali suėsti apie 14 kg bambuko lapų per dieną. Kadangi bambukų lapuose nėra ypač daug naudingųjų medžiagų, pandos išsaugo energiją ribodamos savo judėjimą.
Manoma, kad būtent tokia dieta lemia kai kurias pandų labiausiai išskirtines savybes, tarp jų ir apvalų veidą su itin galingais žandikaulio raumenimis, kad pavyktų sukramtyti lapus.
Nelaisvėje gyvenančios pandos ėda daug įvairesnį maistą – medų, kiaušinius, žuvį, taip pat vaisius ir daržoves, pavyzdžiui, apelsinus ar bananus.
