Alpimo sofa turi aukštesnį atlošą vietoje pusėje. Tai yra patogus baldas, norintiems prigulti ir, pavyzdžiui, paskaityti. Arba – jei ieškote, kur būtų patogiau nualpti.
Taip, šis baldas buvo pavadintas pagal savo paskirtį – čia guldyti nualpę žmonės, dažniausiai moterys. Alpimo sofos buvo itin populiarios XIX amžiaus Europoje. Tačiau kodėl?
Vienu metu alpimo sofos buvo tokios populiarios, kad didžiausiuose rūmuose netgi buvo alpimo kambariai – patalpos, kur alpimo sofos būdavo pagrindiniai akcentai. Žinoma, čia žmonės ateidavo prigulti ir būdami sveiki, tačiau savo vardą alpimo sofos užsitarnavo tikrai ne be reikalo.
Tais laikais moterys alpdavo gana dažnai. Netinkama mityba, toksiškas makiažas ir negydomos ligos buvo tik kelios priežastys. Manoma, kad daug moterų persistengdavo verždamos savo korsetus, o taip apsunkindavo kraujotaką ir padidindavo nualpimo tikimybę.
Taip pat spėjama, kad alpimo sofos buvo labai tinkamos apžiūroms.
Ligonis galėdavo patogiai atsiremti, o štai gydytojas galėdavo apeiti tokią sofą iš kelių pusių. Spėjama, kad taip buvo gydoma ir „moteriška isterija“ – liga, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra normalus lytinis susijaudinimas.
Alpimo sofos retai naudotos pagal paskirtį. Dažniau čia būdavo skaitomos knygos, miegama pokaičio miego ar tiesiog ilsimasi. Taip šiuos baldus ar modernias jų versijas naudojame iki šiol.
