Ar atominė bomba išties galėtų sustabdyti įsisiautėjusį uraganą?

Prieš kelias dienas JAV naujienų portalas „Axios“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą teiravosi savo administracijos pareigūnų, ar uraganų, kasmet padarančių didžiulę žalą JAV, stabdymui būtų galima pasitelkti atomines bombas.
Prieš 70 metų JAV išmėgino povandeninę atominę bombą Bikini atole
Prieš 70 metų JAV išmėgino povandeninę atominę bombą Bikini atole / Vida Press nuotr.

D.Trumpas kitą dieną per „Twitter“ parašė, kad šis pranešimas yra absurdiškas ir melagingas bei teigė niekad nesakęs, kad nori sprogdinti uraganus branduoliniais ginklais. Tačiau vis dėlto, ar tokia bomba, jei D.Trumpas ar kas kitas ją panaudotų, galėtų sustabdyti ar bent sulėtinti uraganą?

Uraganas galingesnis už bombą

Klausimas, ar atominė bomba padėtų kovoje su uraganais, yra toks dažnas, kad JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA), užsiimanti pavojingų gamtos reiškinių tyrimais, savo oficialiame puslapyje pateikia atsakymą į šį klausimą.

Trumpoji šio atsakymo versija yra tokia: nepadėtų. „Tai prastas sumanymas“, – trumpai konstatuoja NOAA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Uraganas iš kosmoso
AFP/„Scanpix“ nuotr./Uraganas iš kosmoso

Branduolinio ginklo naudojimo idėjos šalininkai teigia, kad uragano sūkuryje sprogusios bombos išskirtas karštis ir energija sutrikdytų oro srovių judėjimą uragane. Šiltas oras iš uragano akies būtų išsprogdintas į atmosferą, jį pakeistų šaltas oras ir vėjo greitis sumažėtų.

Idėjos šalininkų teigimu, būtų galima pasitelkti povandeninius laivus, kurie nuplauktų po uragano akimi, o tada joje susprogdintų branduolinę bombą.

Tačiau, pasak NOAA, išskirtos energijos kiekis būtų tiesiog nepakankamas, kad reikšmingai paveiktų uraganą. Idėja, kad bomba galėtų sunaikinti uraganą, neįvertina to, kokie galingi yra uraganai, lyginant juos su bombomis.

NOAA skaičiavimais, šiluminė energija, kurią generuoja visiškai susiformavęs uraganas, yra lygi šiluminei energijai, kurią išskirtų 10 megatonų galingumo atominės bombos, jei jos būtų sprogdinamos kas 20 minučių.

Be to, tik maža šiluminės energijos, kurią generuoja uraganas, dalis, virsta mechanine energija, arba, kitaip tariant, vėju. Daugiau negu 90 proc. energijos, kurią generuoja uraganas, yra išnaudojama formuojantis debesims ir lietui. Vėjui atitenka gerokai mažesnė dalis uragano energijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Florida po uragano
„Scanpix“/AP nuotr./Florida po uragano

Tad net jei kažkaip sugebėtumėte paveikti uraganą dideliu energijos kiekiu ir sutrikdyti energijos apytaką jame, pagrindinis dalykas, kurį pasiektumėte – uragane sumažėtų debesų ir lietaus. Tačiau jo greitis beveik nesumažėtų.

Norint reikšmingai sumažinti uragano greitį, reikalingi beveik neįsivaizduojami energijos kiekiai.

NOAA skaičiuoja, kad norint sumažinti 5 kategorijos uraganą, kurio akies skersmuo siekia maždaug 20 km, iki 2 kategorijos uragano, į jį kažkokiu būdu reikėtų atgabenti maždaug 500 milijonų tonų šalto oro. To nei branduolinis ginklas, nei kiti žmonėms žinomi dalykai padaryti negali.

Nereikia pamiršti ir to, kad prieš uraganą panaudojus atominę bombą, vandenynas ir oras būtų užterštas radiacija, kuri paplistų po didelę teritoriją ir užkrėstų aplinką.

„Uraganas nuolat generuoja tokį energijos kiekį, kad atominė bomba jo greičio negalėtų sumažinti nei labai reikšmingai, nei labai ilgam. Greičiausiai viskas, ką pavyktų pasiekti – uraganas taptų radioaktyvus. Tada būtų dar blogiau“, – puslapiui „Politifact“ sakė Masačusetso technologijų instituto meteorologas Kerry Emanuelis.

Galų gale, uraganų bombardavimą riboja ir tarptautinė teisė. Pagal Taikių atominių sprogimų sutartį, kurią JAV pasirašė ir ratifikavo 1990 m., ginklų, naudojamų ne kariniams tikslams, galia negali viršyti 150 kilotonų.

Ši sutartis formaliai įpareigoja JAV ir kitas valstybes nebandyti prieš gamtą kovoti atominėmis bombomis.

„Scanpix“ nuotr./JAV branduolinės raketos
„Scanpix“ nuotr./JAV branduolinės raketos

O ar galima naikinti uraganus, kol jie dar nėra uraganai, o „tik“ tropiniai ciklonai, ir vėjo greitis juose mažesnis? Pasak NOAA, tai irgi nėra gera idėja, nes per metus susiformuoja apie 80 tropinių ciklonų, iš kurių vos keli tampa uraganais.

Iš anksto nuspėti, kurie ciklonai taps uraganais, bent kol kas neįmanoma. O kasmet susproginti apie 80 atominių bombų vargu ar būtų gera idėja.

Sena svajonė

Vis dėlto mintis, kad bomba galėtų sunaikinti ar bent jau sulėtinti uraganą, nėra nauja. Pirmą kartą ši idėja buvo iškelta dar 1945 m. Floridoje.

Tais metais viena šios valstijos apygarda netgi pasiūlė JAV valdžiai skirti 7500 arų plotą, kurį ši galėtų panaudoti „kaip bazę uraganų bombardavimui“. Be to, Majamio meras Herbertas Frinkas ragino JAV prezidentą Harry Trumaną panaudoti ginklą prieš artėjantį uraganą.

1950 m. Grady Nortonas, Majamio biuro vyriausiasis meteorologas, atskleidė, kad „aukštas valdžios pareigūnas Vašingtone“ siūlė subombarduoti uraganą. Tuomet jis teigė šią idėją atmetęs kaip moksliškai nepagrįstą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Florida po uragano
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Florida po uragano

1961 m. JAV meteorologijos biuro vadovas Francisas Reichelderferis kalbos metu pareiškė, kad mokslininkai tikisi „per artimiausius dvejus–trejus metus subombarduoti audrą“. Tačiau jis čia pat paminėjo, kad tai nebus daroma, kol nebus ištirtas pašalinis poveikis ir įrodyta, kad tai tikrai padės.

Panašių idėjų buvo ir vėliau, bet jos niekada nepasiekdavo daugiau negu teorinis lygmuo. Kai kurie žymūs technologijų pasaulio žmonės, tokie kaip Billas Gatesas, taip pat yra ne kartą kalbėję apie būtinybę ieškoti būdų, kaip sunaikinti uraganus – tegu ir ne bombomis.

Tačiau mokslininkai perspėja, kad tokie metodai, net jei ir būtų atrasti, galėtų turėti didžiulį šalutinį poveikį. Jie ragina verčiau skirti didesnį dėmesį tvirtesnių pastatų statymui ir geresniam pasiruošimui audroms.

„Gali būti, kad uraganą paveikus išorine jėga jis tiesiog pakeistų kryptį. Mums reikia leisti tokioms audroms vykti. Dabar orų prognozės jau tikslesnės, apie uraganus žinome gerokai iš anksto. Dabartinis iššūkis – vystyti planus, kaip mažinti jų žalą, tokią kaip energijos tiekimo trikdžiai ir žala žmonių sveikatai“, – „Politifact“ sakė JAV Džordžijos technologijų instituto mokslininkė Judith Curry.

Parengta pagal „Politifact“, „National Geographic“ ir NOAA puslapį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs