„Mirtis nuo tūkstančio pjūvių“ kinų kalboje yra žinoma kaip Lingči. Tai – egzekucijos metodas, kuomet prie stulpo ar medžio pririštas žmogus yra po truputį pjaustomas. Nupjaunami maži odos gabalėliai, tuomet – vis didesni jos lopai. Galiausiai pjaustomi pirštai, nupjaunami krūtinės raumenys, kelių girnelės. Tuomet, jei žmogus vis dar yra gyvas, jam perpjaunama gerklė ar suduodamas dūris į širdį.
Lingči buvo naudojamas nuo dešimtojo amžiaus iki 1905 metų, kuomet šis kankinimo ir egzekucijos būdas buvo uždraustas. Nors sakoma, kad mirtis ateidavo nuo tūkstančio pjūvių, iš tikrųjų auka sąmonės netekdavo pakankamai anksti. Jei budelis būdavo gailestingas, mirtinas pjūvis būdavo atliekamas pirmiausia. Tačiau net ir žmogui mirus egzekucija būdavo tęsiama.
Pagal Konfucianizmo tradicijas ir taisykles, žmogaus kūnas turi būti saugomas. Kūno supjaustymas Lingči metodu reiškia, kad pomirtiniame gyvenime siela bus nepilna ir kentės didelias kančias. Būtent dėl to pjaustymas nesiliaudavo ir tada, kai auka jau būdavo mirusi.
Tokios bausmės sulaukdavo išdavikai, dezertyrai ir žmogžudžiai. Tiesa, Lingči buvo gana retas reiškinys, daugiausia taikytas kariuomenėje. Lingči metodu nužudytas ir ne vienas vakarietis – Auguste'as Chapdelaine'as, prancūzų misionierius, taip buvo nužudytas 1856 metais.
Įdomu ir tai, kad kai kurie šaltiniai Vakaruose anksčiau rašydavo, jog Lingči tęsdavosi tris dienas ir būdavo atliekama net 3600 pjūvių. Tai – mažai tikėtina. Kartais aukoms būdavo duodama opiumo, taip siekiant palengvinti kančias.
Bausmės Lingči metodu nebevykdomos nuo 1905 metų, tačiau egzistuoja kelios tokių egzekucijų nuotraukos. Jose – savo šeimininką nužudęs sargybinis, karininkas, kuris išžudė dvi šeimas, ir savo motiną nužudęs vyras.
