Išvysti, kaip atrodė komunistinė propaganda lietuvių sukurtose karikatūrose, galite žemiau esančioje galerijoje.
Antireliginės propagandos karikatūros
Viena iš karikatūristų kūrybos temų, plačiai išnaudotų sovietinei ideologijai, buvo ateizmo propagavimas. 1964 m. gegužės 11 d., LKP CK biuras patvirtino planą, kuriame numatytos konkrečios priemonės, turėsiančios pagerinti ateistinį visuomenės auklėjimą.
Anot Vilniaus universiteto profesoriaus Arūno Streikaus, minėtame plane daug dėmesio skiriama meno sričiai. Nurodyta surengti bendrus Kultūros ministerijos, kūrybinių sąjungų, kultūros bei spaudos komitetų atstovų pasitarimus, kuriuose būtų apsvarstyta, kaip padidinti literatūros ir meno vaidmenį ateistinėje propagandoje.
Sovietmečiu rengti konkursai geriausiems ateistiniams literatūros, dramos, kino ir dailės kūriniams išrinkti. Reguliariai organizuotos antireliginės tematikos dailininkų, taip pat ir karikatūristų, darbų parodos.
Nemažai satyrinių piešinių, pašiepiančių dvasininkus, sukūrė Juozas Kasčiūnas. Jo darbuose vaizduojami gobšūs, nedorovingi, proletariato turtą švaistantys kunigai.
Karikatūrų pavadinimams ir prierašams Juozas Kasčiūnas parinkdavo maldų tekstus: „Teateinie tavo karalystė“, „Sveika Marija, malonės pilnoji“, „Tikiu į dievą tėvą“, „Avinėli dievo“, taip siekdamas tariamai demaskuoti nenuoširdžią, apgavikišką dvasininkijos veiklą.
Vis dėlto didelė dalis sovietmečio karikatūrų buvo veikiau antibažnytinės, nei antireliginės ir nukreiptos pirmiausia prieš katalikų dvasininkus bei popiežių.
Satyrinėse ateizmo propagandos formose ryškesnės ne pastangos įrodyti Dievo nebuvimą, o siekis sukompromituoti Bažnyčią kaip instituciją.
Šaltojo karo propaganda karikatūrose
Šaltojo karo metų karikatūros šiandien yra tapusios ryškiais savo laikotarpio simboliais, leidžiančiais vos pažvelgus į jas pajusti to laiko įtampą ir nuotaikas.
2015 metais vykusios karikatūrų parodos Tuskulėnų rimties parko memorialiniame muziejuje kuratorius Rytis Daukantas teigė, jog per satyrines iliustracijas galima atsekti visą politinių įvykių grandinę po antrojo pasaulinio karo.
Sovietinės Šaltojo karo karikatūros nepasižymėjo itin originaliais siužetais. Jose kartojasi keli tie patys simboliai: raketos, doleriai, kapitalistai su cigarais.
Anot R.Daukanto, lietuvių karikatūristams sovietai retai patikėdavo piešti tarptautinės politikos temomis. Jas kurdavo tik dailininkai, kurie per ilgus metus buvo užsitarnavę gerą vardą.
Nepaisant to, karikatūristai Jonas Docius ir Juozas Kasčiūnas yra sukūrę keliolika paveikslėlių užsienio politikos temomis.
Karikatūras pasitelkiant visuomenės nuomonės formavimui, jose neretai buvo gretinami dviejų santvarkų – kapitalistinės ir komunistinės – skirtumai. Spalvingo gyvenimo Sovietų Sąjungoje ir tamsaus, supuvusio kapitalistiniame pasaulyje gretinimas ilgainiui tapo karikatūristų etalonu.
Taip pat dėmesio susilaukdavo branduolinio ginklo tobulinimas, ginklavimosi lenktynės, derybos dėl nusiginklavimo. JAV kritikuojama už tariamai vykdomą „kolonializmo politiką“, juodaodžių teisių nepaisymą.
Propagandinėmis karikatūromis siekta suformuoti visuomenės nuomonę apie du pagrindinius ideologinius komunizmo priešus: kapitalistinius Vakarus ir Bažnyčią. Jomis bandyta įvairiapusiškai demaskuoti oponentą.
Tačiau kaip tokios priemonės, humoristine forma pateikiančios melagingą kritiką, paveikė skaitytojo mąstyseną – mums gali atskleisti tik gilesni istoriniai tyrimai.
______________________________________________________________________
Kultūros archyvo ženklu pažymėta straipsnių serija – tai Lietuvos literatūros ir meno archyvo iniciatyva, skirta archyvo fonduose saugomai dokumentinei medžiagai viešinti ir tyrinėti.
