Seną lopšio dėžę šiaurės rytinėje Filadelfijos dalyje pirmiausia aptiko brakonierius. Bijodamas, kad bus nubaustas už nelegalių spąstų spendimą, jis taip ir nepranešė policijai.
Vėliau kūną surado vienas studentas, kuris į krūmus nusivijo triušį. Ir šis vaikinas svarstė apie tai policijos neinformuoti, tačiau kitą dieną nusprendė pasielgti teisingai.
Kūno apžiūra vertė įtarti, jog berniuko mirtis buvo smurtinė, ją sukėlė smūgis buku daiktu. Kūnas buvo nusėtas randais ir mėlynėmis.
Berniuko plaukai buvo neseniai nukirpti – daug plaukų vis dar buvo prilipę prie nuogo kūno. Greičiausiai berniuko plaukai buvo nukirpti jau po jo mirties, o tada nuogas kūnas buvo susuktas į antklodę ir įgrūstas į dėžę.
Policija iš karto ėmėsi darbo. Nusikaltimo vietą ir jos prieigas šukavo 270 policijos akademijos kursantų, vietiniams gyventojams išdalinta dešimtys tūkstančiai skrajučių, visur kabėjo plakatai.
Policija išplatino ir kūno nuotraukas – negyvas berniukas buvo aprengtas ir pasodintas kėdėje, kad žmonės galėtų įsivaizduoti, kaip jis atrodė prieš nusikaltimą.
Berniukas augo skurde
Buvo akivaizdu, kad vaikas augo vargingoje aplinkoje. Jis buvo neįprastai liesas, svėrė vos 14 kg. Net ir antklodė, į kurią kūnas buvo susuktas, policijos pareigūnų buvo apibūdinta kaip pigi.
Netoli vietos, kur aptiktas nužudytasis, rasta siuvinėta nosinė, vyriška kepurė, vaikiškas šalikas, tačiau taip ir nepaaiškėjo, ar šie radiniai yra kaip nors susiję su nusikaltimu. Ir visi galai vedė į niekur.
Maždaug už 2,5 km nuo vietos, kur surastas „Berniukas dėžėje“ buvo privatūs vaikų namai. Remingtonas Bristowas, vienas iš patologų, tyrusių kūną, užsidegęs noru išsiaiškinti tiesą 1960 metais apsilankė šioje vietoje.
Čia jis surado nemažai įrodymų, kad berniukas galėjo čia gyventi. Pavyzdžiui, šiuose namuose jis aptiko „J. C. Penney“ lopšį, kokio pakuotėje kūnas ir aptiktas. Bristowas taip pat surado ir panašių pledų, džiūstančių ant skalbinių virvės.
Bristowas manė, kad berniukas greičiausiai mirė po nelaimingo atsitikimo. Jo nuomone, berniukas buvo vienos iš vaikų namų globotinių ir jų savininko sūnus.
Tokie globos namai turėjo veikti kaip šeimos – žmonės į savo privačius namus priimdavo vaikus. Tačiau šiuos konkrečius namus valdė vienas vyras. Bristowas manė, kad jis su viena iš savo vyresnių globotinių užmezgė romaną ir susilaukė sūnaus.
Tuomet jį slėpė, nenorėdami atskleisti savo santykių – techniškai jie buvo įtėvis ir įdukra, o tai – didelis tabu. Kai berniukas užsimušė, pora nusprendė paslėpti jo kūną.
Tai – Bristowo versija, tačiau policija jos taip niekada ir negalėjo patvirtinti. Tačiau globos namų vadovas iš tikrųjų susituokė su viena iš savo įdukrų. Dar 1998 metais policijos pareigūnai juos apklausė, bet vėliau nutraukė šių namų tyrimą.
Berniukas – prekybos žmonėmis auka?
Tačiau tai nėra vienintelė versija, kas buvo tas „Berniukas dėžėje“. 2002 metais policija sulaukė moters, vardu Martha, pasakojimo, kuris šiurpiai sutampa su neskelbtomis „Berniuko dėžėje“ bylos detalėmis.
Pagyvenusi moteris pasakojo, kad 1954 metais jos mama nusipirko mažą berniuką. Marthos mama nuolat smurtavo prieš šį vaiką ir, kaip pasakojo pati Martha, jį išnaudojo ir seksualiai.
Kartą berniukas išvėmė ką tik suvalgytas keptas pupas ir įsiutusi įmotė ėmė vaiką trankyti. Moteris kelis kartus trenkė berniuko galvą į grindis, kol jis dalinai neteko sąmonės. Vėliau berniukas mirė vonioje.
Berniuko skrandyje iš tikrųjų buvo aptikta keptų pupų. Jo pirštai buvo susiraukšlėję nuo vandens, o tai patvirtintų, kad jis mirė vonioje.
Galiausiai, jis buvo apkirptas išties neprofesionaliai – Martha pasakojo, kad jos mama ilgus berniuko plaukus nukirpo paskubomis jau po jo mirties, kad jį būtų sunkiau atpažinti.
Negana to, Martha taip pat papasakojo, kad padėjo atsikratyti įbrolio kūno. Kuomet jos mama traukė jį iš bagažinės, prie jų sustojo vienas vyras. Motina nurodė Marthai užstoti automobilio valstybinius numerius ir vyras greitai buvo nuvaikytas.
Šie parodymai sutampa su vieno liudininko pasakojimu, kuris 1957 metais buvo nurašytas kaip nevertingas.
Taigi, byla atskleista – „Berniukas dėžėje“ buvo neregistruotas Marthos įbrolis? Istorija tikrai skamba įtikimai, tačiau niekas negali jos patvirtinti.
Marthos mama jau seniai mirusi, o pati Martha savo parodymų metu jau turėjo stiprią protinę negalią. Žmonės, kurie kadaise lankėsi Marthos vaikystės namuose ir kuriuos surado policija, teigė niekada jokio berniuko nematę.
Egzistuoja ir kitų teorijų. Kai kurie kriminalinių istorijų entuziastai spėlioja, kad „Berniukas dėžėje“ galėjo būti auginamas kaip mergaitė. Pasak šios teorijos, jis kokio nors iškrypėlio tuomet buvo nužudytas, apkirptas ir išmestas, todėl niekas jo ir neatpažįsta.
Byla vis dar yra atvira. 2016 metais sukurtas skaitmeninis portretas, pagal DNR mėginius stengiamasi surasti berniuko giminaičių. Visgi mažai tikėtina, kad šis galvosūkis kada nors bus išspręstas.
