Ji išgelbėjo Pirmojo pasaulinio karo kareivį nuo mirties.
Kariai tuo metu turėjo tradiciją kišenėje nešiotis ne tik mylimosios nuotrauką, bet ir monetą, kuri primintų gimtąją šalį ir galbūt stebuklingai išgelbėtų kario gyvybę. Stebuklų kare pasitaiko retai, bet pasitaiko.
Stebuklas nutiko ir Didžiosios Britanijos eiliniui Johnui Trickettui (beje, kare jis jau buvo praradęs du brolius). Jis laikė minėtą monetą savo priekinėje kišenėje prie širdies. Vokiečių kareivio paleista kulka (greičiausiai iš pistoleto) skriejo tiesiai į širdį, bet pataikė į monetą, atšoko ir išlėkė tiesiai palei kario galvą, kliudydama kairę ausį.
Nuo to laiko J.Trickettas kairiąja ausimi nebegirdėjo, bet liko gyvas. Šis stebuklas nutiko prieš pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, 1918 m. rugsėjį.
Grįžęs po karo J.Trickettas vedė, susilaukė aštuonių vaikų, dirbo įvairius darbus, o mirė 1962 m., sulaukęs 63 metų. Dabar jo 63 metų anūkė nusprendė monetą parduoti aukcione ir taip išsaugoti senelio atminimą.
Žinoma ne viena istorija, kai įvairūs daiktai apsaugo karius nuo kulkų, bet kad tai būtų viena vienintelė moneta, labai retas atvejis.
Šešios monetos, sustabdžiusios kulką
Vienos monetos kulkai sustabdyti dažniausiai neužtenka, bet bent Pirmojo pasaulinio karo metais kulkai sustabdyti pakako šešių monetų.
Ši istorija nutiko Pirmojo pasaulinio karo dalyviui iš Belgijos Optatijui Buyssensui. Monetas aptiko jo provaikaitis Vincentas, dalis jų buvo peršautos kiaurai, o dalis liko nepažeistos, nes kulka buvo sustabdyta.
Provaikaitis gal ir nebūtų supratęs, kodėl šios monetos sugadintos, jei ne vietiniame Antverpeno muziejuje saugomas prosenelio brolio rašytas žurnalas, kuriame ir papasakota išsigelbėjimo istorija.
O ji tikrai įdomi. 1914 m. rugsėjį O. Buyssensas dalyvavo žvalgybinėje operacijoje prie Lebekės miestelio Belgijoje. Paradoksalu tai, kad priešas gal net nebūtų šovęs, jei ne kišenėje buvusios šešios sidabrinės monetos (3 Belgijos ir 3 Prancūzijos frankai), kurios kariui judant sužvangėjo.
Priešų kariai išgirdo ir šovė. Stebuklas, bet vienintelė kulka tik kliudė kišenę, kurioje buvo monetos. Jos kulką ir sustabdė. Karys suvokė, kad išgyveno, bet apsimetė mirusiu.
Vokiečių kareivis netgi priėjo prie jo ir spyrė į galvą, bet nesuprato, kad Buyssensas dar gyvas. Vėliau belgas saugiai pasislėpė ir pabėgo. Pasibaigus karui jis pragyveno dar 40 metų ir mirė 1958 m.
Auksinė moneta ir išgelbėta gyvybė
Dar viena istorija apie „monetą gelbėtoją“ pasiekė mus iš JAV. XIX a. vykusiame pilietiniame kare (1861–1865 m.) kovėsi konfederatų kariuomenė prieš Jungtinių Valstijų Sąjungos kariuomenę.
Apie konfederatų leitenantą George'ą Dixoną pasakojama, kad išeinant į karą jo mylimoji padovanojo jam 1860 m. laidos 20 dolerių auksinę monetą, ji turėjo nešti sėkmę.
Mylimoji prisakė George'ui monetą visada nešiotis su savimi. Jis taip ir padarė, o moneta jam išgelbėjo gyvybę.
1862 m. balandžio 6 d. Tenesio valstijoje įvyko Šailo mūšis, kuriame žuvo keliasdešimt tūkstančių karių, o George'as Dixonas liko gyvas, nes Sąjungos karys šovė jam į koją, kurios kelnių kišenėje ir buvo auksinė moneta. Kulka atšoko ir karys liko gyvas (tais laikais kojos sužeidimas dažniausiai baigdavosi mirtimi).
Deja, bet G.Dixonas gyvas iš karo negrįžo. 1864 m. jis tarnavo konfederatų povandeniniame laive „H.L. Hunley“, kuris nuskendo per pačią pirmąją misiją, tiesa, kartu paskandindamas priešų laivą (tai buvo pirmasis povandeninis laivas pasaulyje, paskandinęs kitą laivą). Jame žuvo ir G.Dixonas.
Ši istorija keliavo iš lūpų į lūpas ir ilgainiui pradėta abejoti, ar ji tikra. Vis dėlto abejones išsklaidė archeologai, XXI a. pradžioje ištyrę laivo likučius.
Čia aptikta ir moneta, kurios reverse buvo išgraviruotas užrašas: „Shiloh April 6, 1862 My Life Preserver G. E. D“ (Šailas, 1862 m. balandžio 6 d., mano gyvybės saugotoja, Dž. E. D).
Įdomu, kad šio pavyzdžio monetos šiandien yra labai vertinamos numizmatų, nes jų nėra išlikę daug. O būtent šios monetos, apie kurią jums papasakojome, vertę didina dar ir jos istorija bei radimo aplinkybės.
Pirmą kartą tekstas publikuotas Pinigų muziejaus puslapyje ir perpublikuotas muziejui leidus. Daugiau apie muziejų sužinoti galite čia.
