Bialbero di Casorzo – dvigubas Kazorco medis. Kaip jau supratote, iš tikrųjų tai yra du medžiai – jauna vyšnia, auganti ant šilkmedžio.
Ir tai iš tikrųjų yra gana įdomu, nes abu medžiai yra sveiki ir stiprūs, o vyšnia – tiesi ir vešli. Taip būna labai retai.
Epifitai – ant kitų augalų augantys augalai – nėra retas reiškinys. Tai nėra parazitai, nes jie nevagia pagrindinio augalo maistinių medžiagų. Vietoje to jie juo naudojasi tik kaip atrama.
Pavyzdžiui, taip auga nemažai vijoklių, kerpės, įvairios laukinės gėlės. Epifitų yra ir vandenyje – jais galima laikyti ir dumblius, kurie auga ant kitų augalų.
Medžiai dažnai sulaukia epifitų, nes yra tvirta natūrali atrama. Ant jų dažnai įsikuria ir mažesni krūmai ar net medeliai. Jų sėklas išnešioja paukščiai, kurie jas kartais palieka savo lizduose.
Trūnijantys lizdai suteikia pakankamai priedangą ir maistinių medžiagų šaltinį sėkloms, kad šios sudygtų. Taip tikriausiai ant šilkmedžio Italijoje atsirado ir vyšnia – kauliuką tikriausiai atnešė paukštis.
Tačiau ant medžių augantys medžiai ir krūmai dažniausiai gyvena trumpai ir yra labai silpni. Jiems tiesiog nepakanka maistinių medžiagų ir atramos.
Štai kuo Bialbero di Casorzo toks ypatingas – vyšnia atrodo visiškai sveika. Vyšnia maistines medžiagas gauna tiesiai iš žemės – jos šaknys kažkaip siekia gruntą.
Tiesa, sunku prognozuoti, kad vyšnios ir šilkmedžio draugystė išliks dar ilgai. Greičiausiai šilkmedis ateityje tiesiog nebeišlaikys sparčiai augančios vyšnios – ši pora nėra pakankamai tvirta, kad išgyventų didesnes audras.
