Šį vaizdą išvysti galite Japonijos mieste Osakoje. Ir tai nėra koks nors meninis projektas. Tiek statinys, tiek greitkelis sėkmingai atlieka savo funkcijas.
16 aukštų dangoraižis veikia kaip biurų pastatas, o keliu vairuotojai nuo pagrindinio greitkelio, vadinamo Hanšino greitkeliu, gali išsukti šalutine kryptimi, link Umedos rajono.
Kelias kerta penktą–septintą pastato aukštus. Šiuose aukštuose nėra biurų – tik liftų šachtos, laiptai ir techninės patalpos.
Liftai pastate yra įrengti iš abiejų greitkelio pusių. Bet ties keliu liftai nestoja – jei važiuotumėte šio pastato liftu, pamatytumėte, kad valdymo pulte po 4 aukšto toliau iškart seka 8 aukštas.
Greitkelis ir pastatas apskritai nesusisiekia niekaip – jų konstrukcijos yra visiškai atskiros. Galima sakyti, kad pastate tiesiog suprojektuota skylė, per kurią eina kelias. Statinį kelias kerta kaip tiltas, kurio atramos stovi prie pat pastato.
Iš išorės kelią dengia speciali apsauginė konstrukcija. Ji saugo dangoraižį nuo triukšmo ir vibracijos.
Beje, pastato struktūra yra ypač sutvirtinta, tačiau labiausiai ne dėl per jį einančio kelio – Osaka yra žemės drebėjimų pavojaus zonoje. Be to, ant pastato stogo įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, kuri, nutikus nelaimei ar esant grėsmei, teoriškai turėtų padėti evakuoti darbuotojus.
Keista ir tai, kad Osakos rajonas, kuriame stovi šis dangoraižis, šiaip jau yra gyvenamasis. Tai šią neįprastą konstrukciją dar labiau išskiria iš kitų.
Kaip apskritai susiklostė tokia situacija, kad greitkelis eina per pastatą? Tai iš anksto planuota nebuvo. Žemės plotas, kuriame dabar stovi dangoraižis, dar nuo XIX a. vidurio priklauso medienos ir anglies pramone užsiimančiai kompanijai, čia stovėjo pramoniniai pastatai.
Osakai plečiantis, šiame rajone ėmė kilti gyvenamieji pastatai, pramonė traukėsi, pastatai tapo apleisti. Galiausiai žemės valdytojas 1983 m. nutarė pakeisti žemės paskirtį ir čia pastatyti biurų pastatą, o senus, nebenaudojamus statinius nugriauti.
Vis dėlto ne viskas buvo taip paprasta. Labai panašiu laiku Japonijos vyriausybė pradėjo planuoti tiesti Hanšino greitkelį. Ir numatė, kad išsukimas į Umedos rajoną nuo jo drieksis būtent per šią teritoriją, kuri tuomet buvo nenaudojama.
Todėl, kai žemės valdytojai kreipėsi į valdžią dėl leidimo statyti dangoraižį šioje vietoje, jo negavo. Tačiau jie atsisakė pasiduoti: norint tiesti kelią šioje vietoje, net ir virš žemės, bet kokiu atveju reikėjo jų sutikimo, kadangi žemė priklausė jiems.
Po penkerius metus trukusių derybų buvo pasiektas neįprastas kompromisas – nutarta, kad greitkelis tiesiog drieksis per pastatą. Derybų rezultatą matote.
1989 m. Japonijos teisės aktai netgi buvo specialiai pakoreguoti, numatant, kad pastatų ir greitkelių projektai gali būti plėtojami toje pačioje teritorijoje.
Pasiekus susitarimą, netrukus buvo nutiestas kelias ir iškilo pastatas, prie kurio vietiniai gyventojai jau priprato ir keistai į jį nežiūri, o ir verslo centro gyventojai nekreipia itin daug dėmesio į per jų darbo vietą nutiestą kelią.
Tiesa, nors statant pastatą manyta, kad ateityje tokių pastatų-greitkelių kombinacijų atsirasti gali ir daugiau, jų kol kas neatsirado. Įprastai tokiose situacijose greitkeliai tiesiami po žeme. Osakos atvejis išlieka unikalus.
Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.
