Portalas 15min kviečia susipažinti su keista vienintelio nežinomo olimpinio čempiono istorija.
1900 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pirmąkart varžėsi ir irkluotojai: akademinis irklavimas atsidūrė tarp į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų.
Iš viso irkluotojai varžėsi keturiose rungtyse. 1750 metrų ilgio trasa buvo bendra visoms rungtims ir driekėsi Senos upe.
Viena iš rungčių buvo dvivietės valties su vairininku rungtis. Šioje rungtyje ekipažą sudarė du irkluotojai ir vairininkas, kurio darbas buvo vairuoti valtį, kad ši plauktų tiesiai.
Prancūzijoje tuo metu vairininkais buvo skiriami jauni, kartais net dešimties metų nesulaukę berniukai – jie mažiau sverdavo, ir lengvesnė valtis plaukė greičiau.
Olimpinėse žaidynėse varžėsi keli prancūzų ekipažai, ir visų jų vairininkai buvo tokie jauni berniukai. Kai tik kurio nors ekipažo vairininko svoris viršydavo 25 kilogramus, jis buvo keičiamas kitu.
Nyderlandų irkluotojų porą šioje rungtyje 1900 m. žaidynėse sudarė Francois Brandtas ir Roelfas Kleinandas, o vairininkas iš pradžių buvo 60 kg svėręs 29 metų Hermanas Brockmannas.
Nyderlanduose praktika skirti vaikus vairininkais nebuvo taikoma ir apie ją prieš atvykdami į žaidynes olandai nežinojo.
Per pusfinalį, kuriame jie liko antri ir nuo lyderių ekipažo atsiliko aštuoniomis sekundėmis, Nyderlandų irkluotojai pamatė, kad laimėjusio pusfinalį prancūzų ekipažo valtį vairavo daugiau negu dvigubai už jų vairininką lengvesnis berniukas. Jie suprato, kad su suaugusiu vairininku laimėti šansų jie neturi.
Keitimas, atnešęs auksą
F.Brandtas ir R.Kleinandas problemą išsprendė neįprastu būdu – prieš finalą atlikdami keitimą.