Vėliavos deginimas yra pakankamai aštri protesto forma, net jei ir visai beprasmė. Besivystančiose šalyse ji yra labai populiari, Vakaruose sutinkama pakankamai retai. Kai Jungtinė Karalystė ruošėsi išstoti iš Europos Sąjungos, šalyje buvo deginamos ES vėliavos.
Vėliavos deginimas yra nepagarbos ženklas. Tiesa, daug kur draudžiamas ne tik deginimas, bet ir kitoks nepagarbus elgesys - trypimas, plėšymas, ištepimas dažais ir taip toliau. Danijoje irgi draudžiama niekinti oficialias šalių vėliavas, išskyrus vieną - Danijos.
Danijoje legalu išniekinti Danijos vėliavą. Ją galima viešai deginti, plėšyti ir mindyti. Niekas nedrįsta to daryti, tačiau tai yra legalu. Tuo tarpu niekinti kitos šalies, pavyzdžiui, Lietuvos vėliavą, yra draudžiama. Tiesa, žmonės pagal šį įstatymą baudžiami itin retai, nes, kaip minėta, Vakaruose tokia protesto forma nėra labai populiari. Paskutinis žmogus už vėliavos išniekinimą Danijoje nubaustas 1936 metais.
Tačiau kodėl legalu niekinti Danijos vėliavą? Iš tikrųjų, toks keistas įstatymas buvo sukurtas dėl skirtingo vietinės ir tarptautinės politiko traktavimo. Danijos parlamentas nusprendė, kad vėliavos deginimas yra galima protesto forma, tačiau jei deginama ar kitaip niekinama kitos šalies vėliava, tai jau yra tarptautinės politikos klausimas. Be to, buvo nuspręsta, kad tai gali atrodyti kaip agresyvus veiksmas ar net grasinimas, kuris tiesiog neturėtų būti toleruojamas.
Taigi, Danijos vėliavą galima niekinti Danijoje, bet ne, tarkim, Italijoje, kur už tokius veiksmus galima sulaukti 1-10 tūkstančių eurų baudos. Bet, žinoma, baudos skiriamos tik piktybiniams pažeidėjams, kurie viešose vietose kelia didžiules scenas ir rėkauja agresyvius, grasinančius šūkius.
