Kaip tai nutiko ir kodėl Lietuvoje šis faktas yra taip mažai žinomas? Todėl, kad už to slepiasi liūdniausi ir tamsiausi Veisiejų bei visos Lietuvos istorijos puslapiai.
Vishay – tai vienas vardų, kuriais žydai, kurie kadaise Veisiejuose sudarė gyventojų daugumą, vadino šį miestelį.
O bendrovės įkūrėjas – išradėjas ir pramonininkas Felixas Zandmanas – norėjo jos pavadinimu įamžinti Holokausto metu pražuvusių giminaičių iš Veisiejų atminimą.
Veisiejų žydų istorija
Žydai Veisiejuose ėmė kurtis maždaug prieš 250 metų, XVIII a. viduryje. 1897 m. Veisiejuose gyveno 1540 žmonių, o žydai sudarė du trečdalius miestelio gyventojų.
Čia žydai užsiėmė įvairia veikla – prekyba, amatais, žūkle ir žemės ūkiu. Garsiausias pasaulyje iš jų buvo iš Veisiejų kilęs esperanto kalbos kūrėjas Ludwigas van Zammenhofas.
I pasaulinio karo pradžioje Veisiejų žydai besitraukiančios Rusijos armijos įsakymu buvo ištremti. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, maždaug pusė iš jų sugrįžo. Yra žinoma, kad tarp Veisiejų žydų buvo ir dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės kovose.
Sugrįžę dalis Veisiejų žydų rado savo namus išplėštus ar sugriautus ir turėjo pradėti gyvenimą iš naujo.
1923 m., gyventojų surašymo duomenimis, Veisiejuose gyveno 1295 gyventojai, iš jų apie 40 proc. – 516 – buvo žydai. Veisiejuose gimė ir būsimojo „Vishay Intertechnologies“ įkūrėjo Felixo Zandmano močiutė Tema Freidovič.
Išgelbėjo lenkė valstietė
Pats F.Zandmanas gimė 1928 m. tada Lenkijai priklausiusiame Gardine, kur tada gyveno jo šeima.
1941 m. Gardiną okupavus vokiečiams, F.Zandmanas su šeima – tėvais, seneliais ir kitais giminėmis – buvo perkelti į Gardino getą.
1943 m. vasarį Felixas nutarė bėgti. Jis pabėgo į mišką netoli Gardino, kur jo šeima turėjo kelis vasarnamius, kuriuos vasaromis nuomodavo atostogautojams. Netoliese mažame namelyje gyveno ir vasarnamių prižiūrėtojai – lenkė valstietė Anna Puchalska su vyru Janu ir vaikais.
Felixą su A.Puchalska siejo geri prisiminimai: vaikystėje atostogų metu jis dažnai žaisdavo su jos vaikais.
Jos ryšiai su Felixo šeima buvo ypač artimi ir dėl kitos priežasties: kadaise Anną Gardine po savo stogu priglaudė iš Veisiejų kilusi Felixo močiutė. Tai įvyko, kuomet nėščią A.Puchalską iš namų išvarė jos vyras ir ji neturėjo kur gyventi.
Gavusi progą už močiutės parodytą gerumą atsidėkoti priglausdama jos anūką, A.Puchalska taip ir padarė.
Nors Felixas prašė tik leisti pernakvoti, Anna, žinodama, kad berniukas neturi kur eiti ir greičiausiai kitądien bus sulaikytas ir pražus, nenorėjo jo išleisti. Rizikuodama savo, vyro ir vaikų gyvybe, ji kurį laiką Felixą slėpė sandėlyje, o vėliau po namu iškastoje slėptuvėje paslėpė ne tik Felixą, bet ir jo dėdę ir dar du žydus.
Slėptuvėje aklinoje tamsoje F.Zandmanas slapstėsi 17 mėnesių – iki karo pabaigos. Keturis žmones sutalpinusi slėptuvė buvo vos 170 cm ilgio, 150 cm pločio ir 120 cm aukščio. Tačiau Felixas išgyveno.
Norėjo prisiminti artimuosius
1944 m. į Veisiejus įžengus SSRS kariuomenei, F.Zandmanas paliko slėptuvę. 1946 m. jis emigravo į Prancūziją.
Deja, jo šeima, likusi Gardino gete, 1943 m. kovą buvo išsiųsta į Aušvico koncentracijos stovyklą, ten visi pražuvo.
Panašus buvo ir daugelio jo močiutės gimtinės Veisiejų žydų likimas. Jie dar 1941 m. vasarą buvo perkelti į Lazdijų getą.
O 1941 m. lapkričio 3 d. 1535 gete gyvenę žydai buvo išvesti iš geto, išrengti ir netoliese esančiame Katkiškės kaime sušaudyti.
Prancūzijoje F.Zandmanas baigė inžinerijos mokslus ir įgijo fizikos daktaro laipsnį. Tapo išradėju: jam priklauso per 70 patentų. Parašė ne vieną mokslinį darbą, rengė vadovėlius.
1961 m. išradęs naujos komplektacijos rezistorių, F.Zandmanas nutarė imtis masinės jų gamybos ir iš draugo gavęs paskolą 1962 m. įkūrė „Vishay Intertechnologies“.
Bendrovę F.Zandmanas apsisprendė pavadinti būtent miestelio, iš kurio buvo kilusi jo močiutė, vardu. Tokį pavadinimą jis pasirinko norėdamas pagerbti per Holokaustą žuvusių jo šeimos narių bei žydų, gyvenusių močiutės gimtinėje, atmintį.
Bendrovė nuolat augo ir plėtė savo veiklą, tapdama viena didžiausių savo srityje visame pasaulyje. Dabar joje dirba per 20 tūkst. darbuotojų, gamyklas ji turi įvairiose pasaulio šalyse, taip pat ir Izraelyje, o metinės bendrovės pajamos 2018 m. siekė 3 mlrd. dolerių.
1986 m. F.Zandmanas apie savo išsigelbėjimą papasakojo Jad Vašem muziejui Jeruzalėje. Tuomet Janas ir Anna Puchalskiai, padėję F.Zandmanui išgyventi, gavo Pasaulio tautų teisuolių įvertinimą.
2008 m. stebuklingą savo išsigelbėjimo istoriją F.Zandmanas Aušvice Holokausto atminimo dieną papasakojo ir tūkstančiams studentų iš viso pasaulio.
2011 m. F.Zandmanas mirė. Tačiau jo įkurta bendrovė sėkmingai gyvuoja ir toliau, o jos pavadinimas, nors Lietuvoje ir mažai žinomas, ir toliau saugo Lietuvos žydų atminimą.
Patiko tekstas? Tuomet kviečiame sekti 15min rubriką „Ar žinai?“, kurioje rasite straipsnius apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, kultūrą, įdomybes, keistenybes ir pan. Praplėskite savo akiratį!
