Tai turėtų būti juokingas pokštas. Tamsoje prieinama prie stovinčios miegančios karvės, pokštininkai suremia pečius ir pargriauna karvę ant šono. Tuomet kikenantys paaugliai bėga šalin, o apsnūdusi karvė bando suvokti, kas įvyko. Šios situacijos humoras dabar yra sunkiai suvokiamas, bet galima įsivaizduoti, kad tokie pokštai buvo paplitę tais laikais, kai dar nebuvo interneto.
Karvių vartymas komiksuose greičiausiai pasirodė praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Netrukus karves vartyti ėmė ir filmų bei animacinių filmų herojai. „Mažylis Tomis“ tikrai nebuvo pirmas filmas, kuriame buvo užfiksuotas šis motyvas. Ir kino pasaulyje pasklido kalbos, kad taip kažkur nuošaliose vietose pramogauja jaunimas.
Bet nepramogauja. Nepramogavo ir nepramogauja. Nors bandymų taip vartyti karves tikrai buvo, tai buvo tik nesėkmingi filmų prisižiūrėjusių žmonių eksperimentai.
Visų pirma, karvės nemiega stovėdamos. Taip, jos kartais ilsisi būtent taip, tačiau miegoti stovėdamos jos negali – jų kojos tam nesutvertos. Be to, karvės yra tipiniai žolėdžiai, todėl jos yra itin budrios. Kadangi karvė niekada nemiega stovėdama, prie jos taip lengvai neprisėlinsi.
Tačiau mokslininkams ši tema vis tiek buvo įdomi. O kas jei karvės iš tikrųjų miegotų stovėdamos ir nepajustų, kaip prie jų prieina žmogus? Na, tuomet apversti karvei reikėtų 3-4 tūkstančių niutonų jėgos. Mokslininkai skaičiuoja, kad priklausomai nuo grunto, ant kurio tektų stovėti, karvei apversti reikėtų mažiausiai keturių žmonių. Realistiškai karvės vertėjų turėtų būti bent 10.
Na, koks tas „realistiškai“. Iš tikrųjų stumiama karvė greičiausiai tiesiog nueis šalin. Ūkininkai karves kartais iš tikrųjų apverčia – to gali prireikti ženklinimui ar įvairioms kitoms procedūroms. Tačiau tam pasitelkiami specialūs įrenginiai arba virvių sistema. Kitaip tariant, kai kitą kartą filme pamatysite ką nors panašaus, laikykite tai tik sena kino legenda – paaugliai karvių tikrai nevarto.
