Metinė prenumerata tik 7,99 Eur! Karūnuokite savaitgalį kokybišku turiniu.
Išbandyti

Į Europos Parlamentą išrinkome 6 naujokus: kas jie?

Suskaičiavus visus balsus 2024 m. Europos Parlamento (EP) rinkimuose paaiškėjo, kad į EP važiuos šeši politikai, kurie anksčiau niekada nėra buvę europarlamentarais. Tiesa, dauguma jų nėra politikos naujokai.

Šie šeši naujokai – Paulius Saudargas (Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vytenis Povilas Andriukaitis (Lietuvos socialdemokratų partija), Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija), Dainius Žalimas (Laisvės partija), Virginijus Sinkevičius (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“) ir Petras Gražulis (Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).

15min kviečia plačiau susipažinti su visais naujokais.

Paulius Saudargas

TS-LKD iškovojus tris mandatus ir suskaičiavus pirmumo balsus, paaiškėjo, kad į trečią vietą rinkėjai išreitingavo 45 metų P.Saudargą. Priešrinkiminiame sąraše jis taip pat buvo trečias.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paulius Saudargas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paulius Saudargas

Šis politikas yra vienas vadinamojo krikdemiškojo konservatorių sparno lyderių. Politikoje jis seniai – 2008 m. buvo išrinktas į Seimą pirmą kartą ir nuo tada buvo perrenkamas kiekvienuose rinkimuose. Dabartinės kadencijos Seime jis yra Seimo pirmininkės pavaduotojas.

P. Saudargas gimė 1979 m. Kaune, pagal išsilavinimą yra fizikos daktaras. Jis moka anglų, lenkų, rusų kalbas.

Į dabartinės kadencijos Seimą P.Saudargas išrinktas kaip vienmandatininkas – tai reiškia, kad išvykus dirbti į Europos Parlamentą konservatoriai Lietuvos parlamente neteks vieno frakcijos nario. Tai dar labiau apsunkins balsų skaičiavimą valdančiojoje koalicijoje, ir taip balansuojančioje ties daugumos Seime riba.

Grečiausiai, kaip ir kiti TS-LKD atstovai, P.Saudargas EP prisijungs prie Europos liaudies partijos frakcijos.

Vytenis Povilas Andriukaitis

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rinkimuose iškovojo du mandatus. Priešrinkiminiame LSDP sąraše V.P.Andriukaitis buvo ketvirtas, tačiau rinkėjai jį pakėlė į antrą vietą, V.P.Andriukaitis aplenkė J.Oleką.

Robertas Riabovas/BNS/Vytenis Povilas Andriukaitis
Robertas Riabovas/BNS/Vytenis Povilas Andriukaitis

Pastaraisiais metais 72 metų V.P.Andriukaitis politinių pareigų nėjo, tačiau jo politinė patirtis – labai didelė. V.P.Andriukaitis yra Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, 1990-2014 m. buvo Seimo narys, 2012-2014 m. sveikatos apsaugos ministras. Yra ėjęs LSDP pirmininko pareigas prieš šiai partijai susijungiant su Lietuvos demokratine darbo partija.

Europinė politika V.P.Andriukaičiui taip pat nėra naujiena: 2014-2019 m. jis buvo Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Greičiausiai V.P.Andriukaitis, kaip ir V.Blinkevičiūtė, EP prisijungs prie socialistų ir demokratų frakcijos.

V.P.Andriukaitis gimė 1951 m. Jakutijoje, tremtinių šeimoje, baigė Kauno medicinos universitetą ir 1975-1990 m. dirbo chirurgu įvairiose ligoninėse. Yra baigęs ir VU Istorijos fakultetą. Moka anglų, lenkų, rusų kalbas.

Aurelijus Veryga

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) iškovojo vieną mandatą, o į EP pateko daugiausiai pirmumo balsų gavęs šios partijos sąrašo lyderis, 47 metų Aurelijus Veryga.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga
Lukas Balandis / BNS nuotr./Aurelijus Veryga

Į aktyvią politinę veiklą A.Veryga pasuko 2016 m., tais metais su LVŽS sąrašu buvo išrinktas į Seimą ir tapo sveikatos apsaugos ministru. Šias pareigas jis ėjo iki 2020 m.

Būdamas ministru A.Veryga lyderiavo „valstiečių“ užmojams griežtinti alkoholio kontrolės politiką. Jis taip pat buvo vienas labiausiai matomų politikų koronaviruso pandemijos pradžioje.

2024 m. A.Veryga ketino dalyvauti prezidento rinkimuose, bet sutiko atsiimti savo kandidatūrą, LVŽS parėmus Igną Vėgėlę. Tada jis tapo LVŽS sąrašo rinkimuose lyderiu.

A.Veryga gimė Užventyje (Kelmės rajonas), ten baigė mokyklą. Studijavo Kauno medicinos universitete, yra biomedicinos mokslų daktaras. Iki tapdamas politiku dėstė, užsiėmė moksline ir visuomenine veikla dirbo psichiatru.

Prieš rinkimus atsakinėdamas į 15min klausimus A.Veryga nurodė, kad iš dabartinių EP frakcijų jam artimiausios yra Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos idėjos, tą patį žurnalistams minėjo ir rinkimų naktį. Oficialioje biografijoje jis nurodo, kad kalba anglų, rusų, lenkų kalbomis.

Dainius Žalimas

Laisvės partijai iškovojus vieną mandatą, į EP pateko daugiausiai pirmumo balsų gavęs šios partijos sąrašo lyderis, 51 metų amžiaus teisininkas Dainius Žalimas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Dainius Žalimas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Dainius Žalimas

D.Žalimas vienintelis iš EP naujokų aktyviai partinėje politikoje iki 2024 m. nedalyvavo. Jis yra teisės daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, 2014-2021 m. buvo Konstitucinio Teismo pirmininku. Dalyvavo rengiant daugiau negu 70 Lietuvos Respublikos įstatymų ar jų pataisų.

2023 m. pabaigoje D.Žalimas sutiko tapti Laisvės partijos kandidatu gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose ir liko penktas iš aštuonių kandidatų.

D.Žalimas gimė ir mokyklą baigė Vilniuje.

Prieš rinkimus atsakinėdamas į 15min klausimus D.Žalimas nurodė, kad iš dabartinių EP frakcijų jam artimiausios yra frakcijos „Atnaujinkime Europą“ idėjos. Jis moka anglų, rusų ir ukrainiečių kalbas.

Virginijus Sinkevičius

Demokratų partijai „Vardan Lietuvos“ iškovojus vieną mandatą, į EP pateko daugiausiai pirmumo balsų gavęs šios partijos sąrašo lyderis, 33 metų Virginijus Sinkevičius. Jis tapo jauniausiu europarlamentaru iš Lietuvos.

Robertas Riabovas/BNS/Virginijus Sinkevičius
Robertas Riabovas/BNS/Virginijus Sinkevičius

V.Sinkevičius taps Europos Parlamento naujoku, bet europinė politika jam nesvetima: nuo 2019 m. jis yra Europos Komisijos narys, atsakingas už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą.

V.Sinkevičius gimė ir mokyklą baigė Vilniuje. 2012 m. jis baigė Jungtinės Karalystės Aberistvito universitete, kuriame įgijo ekonomikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį, 2013 m. Nyderlandų Mastrichto universitete įgijo Europos politikos magistro laipsnį.

Į politiką V.Sinkevičius pasuko 2016 m., kuomet kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas buvo išrinktas į Seimą vienmandatėje apygardoje. 2017-2019 m. jis Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas. 2019 m. LVŽS jį delegavo į Europos Komisiją.

2021 m. V.Sinkevičius paliko LVŽS kartu su buvusiu premjeru S.Skverneliu, o šiam įsteigus naują Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ tapo jos nariu.

Prieš rinkimus atsakinėdamas į 15min klausimus V.Sinkevičius nurodė, kad iš dabartinių EP frakcijų jam artimiausios yra Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso idėjos. Jis kalba anglų, rusų, lenkų kalbomis.

Petras Gražulis

Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams ir tautininkams) iškovojus vieną mandatą, į EP pateko daugiausia balsų gavęs šio sąrašo lyderis 65-erių Petras Gražulis.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Petras Gražulis
Lukas Balandis / BNS nuotr./Petras Gražulis

P.Gražulis gimė Alytaus rajone, vidurinę mokyklą baigė Miroslave. 1989 m. buvo vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrimo iniciatorių. Pirmąkart Seimo nariu buvo išrinktas 1996 m. ir Seimo narys buvo 1996-2023 m. Pastarąjį kartą buvo išrinktas vienmandatėje Gargždų apygardoje.

Nuo 2021 m. P.Gražulis yra Tautos ir teisingumo sąjungos pirmininkas. Į šią partiją susivienijo Centro partija-tautininkai, P.Gražulio judėjimas „Už Lietuvą – vyrai!“ ir Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga.

P.Gražulis vienintelis iš Lietuvos europarlamentarų neturi aukštojo išsilavinimo – buvo pradėjęs vadybos studijas KTU, bet jų nebaigė.

Būdamas Seimo nariu, P.Gražulis ne kartą garsėjo įvairiais skandalais, taip pat pasisakymais prieš homoseksualius asmenis.

P.Gražuliui tai buvo vienintelė galimybė gauti politines pareigas, nes pernai per apkaltą jis buvo pašalintas iš Seimo. Apkalta jam suorganizuota dėl balsavimo už kitą Seimo narį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat pernai patvirtino galutinį apkaltinamąjį nuosprendį politiko atžvilgiu vadinamojoje šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ byloje. Jis taip pat yra teisiamas dėl neapykantos kurstymo, nes 2022 metais Seime koneveikė LGBTIQ bendruomenę.

Prieš rinkimus atsakinėdamas į 15min klausimus P.Gražulis nurodė, kad iš dabartinių EP frakcijų jam artimiausios yra Europos konservatorių ir reformistų frakcijos idėjos. Jis nurodo iš užsienio kalbų mokantis rusų kalbą.

Penki patyrę politikai tęs darbą

Darbą EP tęs penki patyrę politikai, perrinkti naujai kadencijai.

Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis TS-LKD atstovas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės. 67-erių konservatorius Seimo nariu buvo renkamas nuo 1992 metų, o 2019 metais pirmą kartą tapo Europos Parlamento nariu.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Kubilius
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Andrius Kubilius

Rasa Juknevičienė. dirbo krašto apsaugos ministre Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ir taip pat dirba europarlamentare nuo 2019 metų. 66-erių politikos veteranė konservatorė yra ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rasa Juknevičienė
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Rasa Juknevičienė

Vilija Blinkevičiūtė. Lietuvių pamėgta dar nuo darbo socialinės apsaugos ir darbo ministre šio amžiaus pradžioje, politikė sugrąžino socdemus į partijų reitingų viršūnę. Dabar Lietuvos socialdemokratų partija yra favoritė laimėti Seimo rinkimus šiemet spalį, tačiau intriga, ar 64-erių V. Blinkevičiūtė nutars kandidatuoti į Seimą ir galbūt dirbti premjere, ar likti Briuselyje, tebeišlieka. Europos Parlamento nare ji renkama nuo 2009 metų.

Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė
Robertas Riabovas/BNS/Vilija Blinkevičiūtė

Waldemaras Tomaszewskis. Jis į Europos Parlamentą renkamas nuo 2009 metų ir buvo perrinktas vėl, nepaisant abejonių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybėmis pasiekti didesnių pergalių. Ši partija neperlipo patekimo į Seimą kartelės 2020 metais, o 2023 metais pralaimėjo Vilniaus rajono mero rinkimus. Rinkimų dieną Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas 59-erių W. Tomaszewskis dėvėjo marškinėlius su užrašu „Atsakykime į Dievo meilę“.

Robertas Riabovas/BNS/Waldemaras Tomaszewskis
Robertas Riabovas/BNS/Waldemaras Tomaszewskis

Petras Auštrevičius. Jis Lietuvos nepriklausomybės pradžioje dirbo diplomatu, vėliau buvo Vyriausybės kancleriu, o 2001–2004 metais – vyriausiuoju derybininku derantis dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Į Europos Parlamentą 61-erių Liberalų sąjūdžio atstovas renkamas nuo 2014 metų.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Petras Auštrevičius
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Petras Auštrevičius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pastatus įdomiais daro ne tik fasadai: kodėl svarbu, kad jie galėtų pasakoti istorijas?
Reklama
Gal pats metas dalyvauti „Saulėlydžio“ sagos maratone? Visos dalys jau „Telia Play“ platformoje
Reklama
Parama gamtai gali būti ir tvaresnė, ir stilinga: „Lidl“ ir Lietuvos jūrų muziejus pristato unikalią suvenyrų kolekciją
Reklama
Išmanūs transporto infrastruktūros sprendimai – naujasis pažangos etapas pasitelkiant 5G
Užsisakykite
15min naujienlaiškius