Įdomių faktų lenktynių istorijoje netrūksta – čia rasime ir tragiškai žuvusį žirgą Šachtiorą, apie kurį Dusetų apylinkėse sklandė legendos, ir už vadelių sėdusį prezidentą Algirdą Brazauską.
Lenktynių kilmę gaubia paslaptys
Kada pirmąkart ant Sartų ežero ar greta jo įvyko žirgų lenktynės – tiksliai pasakyti neįmanoma.
Vietinė legenda, cituojama ne vienoje knygoje, pasakoja, kad kadaise netoli Sartų gyveno piktas ponas, pasiūlęs jam tarnavusiam bernui varžytis žirgų lenktynėse dėl jo mylimos merginos, kai bernas paprašė leidimo ją vesti.
Ponas, pasiėmęs geriausius žirgus, lengvai aplenkė berną, tačiau galiausiai ledas įlūžo ir ponas su žirgais paskendo po ledu. Šiam įvykiui atminti ir pradėtos rengti lenktynės.
Kita legenda pasakoja, esą piktas ponas, prieš gyvenimo pabaigą nutaręs padovanoti bažnyčiai varpus ir taip užsitikrinti patekimą į rojų, gabeno šiuos varpus per ežero ledą su šešetu sartų žirgų.
Ledas įlūžo, ponas nuskendo, o baudžiauninkai džiaugėsi, kad pono nebėra, ir važinėjosi po ežerą su žirgais.
Žinoma, tai tik legendos, daugiau pasakančios ne apie Sartų lenktynių pradžią, o apie tai, kad ponai šios apylinkes valstiečių istorijose nebuvo itin mėgstami.
Dabar Sartų lenktynių organizatorių pranešimuose spaudai teigiama, kad lenktynės šalia Sartų ežero ar ant jo ledo pradėtos rengti dar XVIII a., rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtos prieš 225 metus, o kasmet rengti pradėtos prieš 125 metus. Tai yra, 1905 m.
Knyga „Zarasų laiko vilnyse“, aprašanti Sartų lenktynių istoriją, teigia, kad vietiniai dvarininkai Pliateriai su kaimynais ant Sartų ežero žirgais lenktyniavo dar baudžiavos laikais XIX a. pradžioje, o 1864 m. panaikinus baudžiavą jas pamėgo ir turtingesni Dusetų krašto (Dusetos yra miestelis greta Sartų ežero) valstiečiai. 1894 m. caras lenktynes netgi buvo trumpam uždraudęs.
Leokadijos Lukošiūnaitės-Malcienės knygoje „Dusetos“ pasakojama, kad XIX a. pabaigoje Lietuvoje jau buvo lenktynėms skirtų ristūnų, o Rytų Lietuvoje, rytinėje Aukštaitijos dalyje vežimų lenktynės ypač paplito. Jos vykdavo ant įvairių ežerų ledo arba miestų gatvėmis.
Tačiau Sartų lenktynės buvo populiariausios ir nuo 1905 m. jau vyko kasmet. Tiesa, dar neoficialiai ir be valdžios pagalbos.
Lenktynės dažniausiai vykdavo pirmąjį vasario šeštadienį, ši tradicija išliko iki šiol. Ežero ledas jau būdavo pakankamai storas, o būtent vasario pradžioje vykdavo Grabnyčios – Dusetų parapijos atlaidai, į kuriuos suvažiuodavo daug žmonių.
Po pamaldų geresniais arkliais atvykę valstiečiai tarpusavyje susitardavo dėl lenktynių. Aiškių taisyklių nebuvo, į laikrodį niekas nežiūrėjo – kas pirmas įveikdavo trasą, tas ir laimėdavo.
