„Goedendag“ – tai 92-150 cm ilgio mušimui skirta lazda su ieties antgalį primenančiu smaigu gale. Šiuos ginklus gaminosi įvairios Flandrijoje veikusio grupės, yra žinoma, kad jis buvo naudojamas ne viename garsiame susidūrime. Tiesą sakant, gali būti, kad iš vieno tokio kraupaus viduramžių įvykio ir kilo šio ginklo pavadinimas.
„Goedendag“ olandų kalboje reiškia tiesiog „Laba diena“. Taip šis ginklas vadintas nuo pat XIV amžiaus. Manoma, kad toks pavadinimas sugalvotas po 1302-ųjų Briugės skerdynių, kuomet flamandai užpuolė Briugę ir žudė visus prancūzus. Nepatvirtinta istorija byloja, kad flamandai sveikinosi su visais gatvėje, o tuos, kurie atsakydavo su prancūzišku akcentu, nužudydavo. Tiesa, istorikai abejoja tokia „Goedendag“ pavadinimo atsiradimo versija.
Žodis „Goedendag“ yra pasisveikinimas, tačiau šnekamojoje vokiečių kalboje taip būtų galima apibūdinti ir gerą durklą (ar durtuvą). Tai, greičiausiai, yra labiausiai tikėtina tokio pavadinimo atsiradimo versija, tačiau tikrai ne vienintelė.
Staigus dūris galėdavo perkirsti stuburą ir sausgysles taip, kad žmogaus galva nusvirdavo, lyg jis linktelėtų pasisveikinti.
„Goedendag“ buvo naudojamas gana įvairiai. Iš pradžių puolant jis būdavo naudojamas kaip ietis, vėliau – kaip lazda, o artimoje kovoje – kaip durtuvas. Istoriniai šaltiniai teigia, kad goedendag puikiai tikdavo ir raiteliams iš balnų išversti. Tai buvo pigus, didelių įgūdžių nereikalaujantis ginklas, kurio galia net neįmanoma suabejoti. Ir čia prieiname trečiąją goedendag pavadinimo kilmės versiją.
„Goedendag“ dažnai būdavo naudojamas smūgiams į kaklą. Teigiama, kad staigus dūris galėdavo perkirsti stuburą ir sausgysles taip, kad žmogaus galva nusvirdavo, lyg jis linktelėtų pasisveikinti.
