15min žurnalistas drauge su BNS fotografu lankėsi ekskursijoje po Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos, įprastai vadinamos tiesiog Vilniaus katedra, požemius.
Įveikėme abu maršrutus – ne tik įprastinį, bet ir ekstremalų, atvertą vos prieš keletą metų ir vedantį pro buvusią vandens nutekėjimo sistemą. Mūsų gidė buvo Bažnytinio paveldo muziejaus darbuotoja, Vilniaus katedros varpinės ir požemių administracijos vadovė Alina Pavasarytė.
Architektas patirties sėmėsi Versalyje
Kadangi savo ekskursijos metu nutarėme aprėpti ir įprastinį, ir ekstremalų maršrutus, dar prieš ekskursiją gidė mus įspėjo pasiruošti atitinkamai – ateiti su batais ir drabužiais, kurių negaila supurvinti.
Vėliau paaiškėjo, kad patarimai buvo labai vertingi.
Vilniaus katedra dabar daugelio mintyse siejasi su architektu Laurynu Gucevičiumi, kuris XVIII a. pabaigoje parengė katedros rekonstrukcijos projektą.
Katedrą rekonstruoti prireikė, kai galinga audra nugriovė vieną jos bokštą ir sulaužė stogą. Nelaimės metu žuvo 6 žmonės.
„Tuometinis Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis ėmėsi iniciatyvos statyti naujovišką katedrą. Gucevičių jis už savo pinigus išsiuntė į Versalį, architektas ten apsimokė, grįžo ir ėmėsi statyti“, – pasakoja A.Pavasarytė.
Katedros rekonstrukcija buvo baigta 1801 m., jau architektui mirus, ir tada ji įgavo dabartinę išvaizdą. Bet katedros istorija – daug senesnė.
Buvusi pagonių šventykla ar katalikų bažnyčia?
Kada tiksliai pastatyta pirmoji katedra – nežinoma. Tačiau neabejotina, kad ji jau stovėjo 1387 m. pradžioje, nes būtent šioje katedroje krikštijosi Jogaila.
Pirmosios katedros grindys buvo maždaug 2,7 metro giliau negu dabar – tiek Vilniaus miestas per daugiau negu 600 metų išaugo visiškai tiesiogine prasme.
Vėliau katedra buvo ne kartą perstatyta – pirmąkart tai padarė Vytautas Didysis 1399 m. Būtent jo atstatyta katedra yra seniausia, kurios piešinių yra išlikę. Kaip atrodė katedra Jogailos laikais – nežinome.
Tačiau ekskursijos metu sužinome ir pamatome, kad bent viena Jogailos katedros mūrinė siena išliko iki šių dienų.
Gidė pasakoja, kad ši siena svarbi ne tik krikščionybės tyrinėtojams kaip vienintelė išlikusi pirmosios katedros Lietuvoje dalis, bet ir senojo lietuvių tikėjimo garbintojams. Daug jų tiki, kad Vilniaus katedra buvo statyta ant buvusios pagonių šventyklos pamatų.
