Baltarusiai prašo K.Kalinausko perlaidojimo
Antradienį grupė Baltarusijos inteligentijos atstovų atviru laišku kreipėsi į Lietuvos valdžią prašydami, kad Lietuva apsvarstytų galimybę K.Kalinauską perlaidoti Baltarusijoje.
„Baltarusijos žmonės šiandien išgyvena sunkius laikus, kuomet kyla grėsmių dėl jų nepriklausomybės. Tad Konstantino Kalinausko palaikų perlaidojimas mūsų šalyje primintų Baltarusijos žmonėms mylėti savo tautą ir žmones bei už ją kovoti“, – rašoma laiške.
Jį pasirašė keliasdešimt garsių baltarusių, tarp jų – Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič, menininkė Zinaida Bondarenko, rašytojas Vladimiras Orlovas ir kiti.
Lietuvos archeologai 20 sukilėlių palaikus, tarp jų ir 1863–1864 metų sukilimo lyderių K.Kalinausko ir Zigmanto Sierakausko, rado Gedimino kalne Vilniuje praėjusių metų liepą.
Šių metų lapkritį palaikus ketinama perlaidoti Vilniaus Rasų kapinių centrinėje koplyčioje įrengiamame kolumbariume.
Tačiau laišką pasirašę baltarusiai dar, atrodo, tikisi, kad situacija pasikeis. Kiek pagrįstas jų prašymas? Kokiais argumentais baltarusiai jį remia ir kokios tautos atstovu save laikė pats K.Kalinauskas? Apie tai 15min kalbėjosi su A.Nikžentaičiu.
K.Kalinauskas – baltarusių Vytautas
Pasak A.Nikžentaičio, Gardino apylinkėse gimęs ir augęs K.Kalinauskas baltarusiams yra viena iš centrinių jų atminties figūrų, nacionalinis didvyris.
„Tai yra kažkas panašaus kaip lietuviams Vytautas Didysis ar tas pats Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Todėl baltarusių norai, kad jų nacionalinis didvyris būtų palaidotas Baltarusijoje, yra visiškai suprantami. Manęs tai nestebina“, – 15min teigė A.Nikžentaitis.
Baltarusių norai, kad jų nacionalinis didvyris būtų palaidotas Baltarusijoje, yra visiškai suprantami.
Jo teigimu, tokios kalbos nėra naujos. Vos ant Gedimino kalno radus sukilėlių palaikus ir supratus, kad tarp jų greičiausiai yra ir K.Kalinausko palaikai, dalis baltarusių kultūrinio elito ėmė kalbėti apie tai, kad derėtų siekti K.Kalinausko perlaidojimo Baltarusijoje.
Savo pasiūlymus jie remia tuo, kad K.Kalinauskas gimė ir augo dabartinės Baltarusijos teritorijoje, jo šeima ir giminės palaidoti netoli Gardino, jis pats savo tekstuose reiškė simpatiją baltarusių tautai, leido laikraštį baltarusių kalba.
Tačiau, pabrėžia istorikas, Baltarusijos kultūrinis elitas K.Kalinausko perlaidojimo klausimu nėra vieningas. Jame esama ir žmonių, kurie įrodinėja, kad K.Kalinauskas buvo lenkas, neturėjęs nieko bendra su baltarusių tauta.
Be to, Aliaksandras Lukašenka ir Baltarusijos oficiali valdžia K.Kalinausko pagerbimo klausimu kol kas irgi tyli. Juk kol Rusija ir Baltarusija draugauja ir netyla kalbos apie galimą „sąjunginę respubliką“, A.Lukašenkai skirti didelį dėmesį sukilimo prieš Rusijos imperiją vado pagerbimui nėra palanku.
„K.Kalinauskas yra ne šiaip sau Baltarusijos didvyris, jis yra ir savotiškas baltarusių kovos su Rusijos imperija simbolis.
K.Kalinauskas yra ne šiaip sau Baltarusijos didvyris, jis yra ir savotiškas baltarusių kovos su Rusijos imperija simbolis.
O kadangi žmonės mąsto apie praeitį dabarties kategorijomis, K.Kalinauskas yra ir kovos prieš Rusiją simbolis“, – aiškina A.Nikžentaitis.
Istorikas pabrėžia, kad dėl to K.Kalinauskas tampa itin patrauklia asmenybe A.Lukašenkos draugyste su Rusija nusivylusiems ir dėl Baltarusijos nepriklausomybės bijantiems baltarusiams. Ir tuo pačiu – ne tokia patrauklia asmenybe su Baltarusijos valdžia susijusiems asmenims.
„Pasižiūrėję į oficialios valdžios, kuri vis užsimena apie sąjunginę respubliką su Rusija, poziciją, suprasime, kodėl palankumo būtent K.Kalinauskui demonstravimas nusižengia oficialiai politinei linijai. Jokiu būdu nesiekiu pasakyti, kad Baltarusija iš tikrųjų siekia atsisakyti valstybingumo, gal tai tik politiniai manevrai. Tačiau bet kokiu atveju vykstant tokiems manevrams tarp Baltarusijos valdančiųjų K.Kalinauskas yra labai nepopuliarus. Ir tada kyla klausimas – jei K.Kalinauskas būtų perduotas Baltarusijai, kas su juo atsitiktų?“, – sako A.Nikžentaitis.
Pasak istoriko, nutarus K.Kalinausko palaikus perduoti Baltarusijai, iškiltų ir klausimas, kur jie būtų palaidoti.
Lietuvoje esančios Rasų kapinės, pabrėžia A.Nikžentaitis, yra istoriškai susiformavęs nekropolis, kur palaidoti ne vienai tautai svarbūs asmenys.
„Baltarusijoje tokių nekropolių, vietos, kur galėtų būti laidojamas K.Kalinauskas, šiandien realiai nėra. Yra pasvarstymų apie tokio nekropolio kūrimą, bet kol kas tai tik pasvarstymai“, – teigia istorikas.
K.Kalinauskas – LDK patriotas
O ką mąstė pats K.Kalinauskas? Ar jis save laikė lietuviu, ar baltarusiu, ar dar kuo nors? Kurios tautos atstovas jis yra? A.Nikžentaičio teigimu, tapatintis su K.Kalinausku teisę turi tiek lietuviai, tiek baltarusiai.
K.Kalinauskas gimė ir augo dabartinės Baltarusijos teritorijoje, Gardino apylinkėse. Kalbėjo lenkiškai ir baltarusiškai. Universitetą baigė Rusijoje, tačiau grįžo į Gardiną ir ten ėmė organizuoti valstiečius sukilimui prieš Rusijos imperiją, leido laikraštį baltarusių kalba.
Bet, kaip sakė A.Nikžentaitis, K.Kalinauskas save laikė istoriniu lietuviu, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu ir patriotu. Jis norėjo atkurti Abiejų Tautų Karalystę su nepriklausoma LDK, kurioje visi – ir valstiečiai, ir bajorai – būtų lygūs prieš įstatymus. Bendradarbiavo su sukilėliais Lenkijoje, bet tuo pačiu siekė išlaikyti Lietuvos ir Gudijos autonomiją nuo Varšuvos.
K.Kalinausko, kaip ir ne vieno jo bendraminčio, lietuviška tapatybė nebuvo tokia pati kaip dabartinių lietuvių.
Toje tapatybėje svarbiausia buvo ne lietuvių kalbos mokėjimas ir savęs siejimas su lietuvių tauta taip, kaip ją suprantame dabar, bet lojalumas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei kaip valstybei bei noras ją atkurti.
Istoriko teigimu, kalbant dabartiniais terminais, nei lietuviu, nei baltarusiu vadinti K.Kalinausko nebūtų teisinga. Tačiau pagrindą tapatintis su juo turi ir lietuviai, ir baltarusiai, ir lenkai.
„Didieji kunigaikščiai irgi nebuvo tokie lietuviai, kokie mes dabar esame, bet tai netrukdo lietuviams identifikuotis su Vytautu. Žalgirio mūšyje kovoję lietuviai irgi turėjo visiškai kitokią savivoką negu dabar. Aš čia nematyčiau didelių prieštaravimų. Kadangi 1863 metų sukilimas yra svarbus ir lietuviams, ir baltarusiams, ir lenkams, K.Kalinauskas yra mažiausiai trijų tautų atminties dalis. Bet su juo labiausiai emociškai susiję jaučiasi būtent baltarusiai“, – sako A.Nikžentaitis.
Argumentų turi ir lietuviai
Kaip Lietuvai reaguoti į baltarusių prašymą? A.Nikžentaitis pripažįsta paprasto atsakymo į šį klausimą neturintis.
„Čia reikia sukti galvą. Ačiū Dievui, aš nesu politikas, kuris turi į šį klausimą atsakyti, nes klausimas yra be galo sudėtingas. Sunku surasti vienareikšmišką atsakymą, suvokiant šią problemą ne tik iš lietuvių požiūrio, bet ir atsižvelgiant į baltarusišką nuomonę“, – sakė istorikas.
Nepaisant visų baltarusių argumentų, A.Nikžentaitis mano, kad pakankamai svarių argumentų sakyti, kad K.Kalinausko palaikams vieta yra Rasų kapinėse Vilniuje, turi ir lietuviai.
„Vilnius yra K.Kalinausko ir jo likimo draugų žūties vieta. Prisiminkime, kad tas žiaurus nužudymas ir negarbingas užkasimas ant Gedimino kalno kažkuria prasme tuos dvidešimt sukilėlių pavertė savotiška likimo bendrija. Lietuviai turi pakankamai argumentų sakyti, kad jų vieta yra Rasose“, – sako A.Nikžentaitis.