Kas vyks toliau?
Karolio III karūnavimo ceremonija įvyks ne anksčiau nei po kelių mėnesių. Bet formalus jo paskelbimas karaliumi įvyks šeštadienį, 9 val. ryto Lietuvos laiku.
Oficialus pareiškimas, paskelbsiantis Karolį III naujuoju karaliumi, nuskambės po Sosto paveldėjimo tarybos posėdžio. Šis pareiškimas bus skaitomas iš Šv. Jokūbo rūmų Londone balkono.
Taip pat į šį susirinkimą bus pakviesti Slaptosios tarybos, kuri pataria Jungtinės Karalystės monarchui įvairiais valstybės klausimais, nariai. Tradiciškai kviečiami būna Lordų Rūmų nariai, Londono lordas meras, Londono miesto seniūnai ir kiti svarbūs Londono piliečiai, taip pat Tautų Sandraugos valstybių narių vyriausieji įgaliotiniai Londone.
Sekant tradicija, pareiškimą apie Karolio III tapimą karaliumi perskaitys vyriausiasis ginklininkas, dalyvaujant grafui maršalui (šias pareigas eina Norfolko kunigaikštis) ir du valdovo seržantai.
Po pareiškimo Karolis III perskaitys deklaraciją ir prisieks išsaugoti Škotijos bažnyčią. Taip pat jis turės prisiekti su Anglikonų bažnyčia susijusią priesaiką – Žengimo į sostą deklaraciją.
Panašios pareiškimo skaitymo ceremonijos vyks Edinburge, taip pat Vindzore ir Jorke. Jorko meras tradiciškai išgers į naujo monarcho sveikatą iš auksinės taurės.
Tradiciškai prie šv. Jokūbo rūmų bus suformuota Žengimo į sostą procesija. Procesija, lydima kavalerijos, važiuos Londono gatvėmis, kuriose bus išsirikiavę britų kareiviai.
Procesija aplankys dar tris karališkųjų proklamacijų vietas – karaliaus Karolio I skulptūrą, kurios vieta kadaise laikyta Londono centru, Kanceliarijos gatvę ir Karališkąją biržą.
Ties įvažiavimu į Londono Sitį – istorinį Londono centrą – procesijos lauks Londono lordas meras ir jo pareigūnai. Procesijai priartėjus, keli jos nariai išjos į priekį.
Įvyks apsikeitimas trimitų saliutais, o tuomet miesto maršalas irgi išjos į priekį ir paklaus procesijos narių: „Kas atvyksta?“.
Vienas jų atsakys: „Jo didenybės ginklininkai, kurie reikalauja patekimo į Londono Sitį, kad paskelbtų jo karališkąją didenybę Karolį III karaliumi.“
Miesto šaukliui perskaičius tarybos įsakymą, lordas meras paskelbs: „Įleiskite procesiją“. Tada karališkoji procesija pateks į Sitį ir Žengimo į sostą pareiškimas bus perskaitytas dviejose vietose Sityje.
Lordas meras nukels savo kepurę kviesdamas „triskart ištarti „valio“ karaliui“, o tuomet Haid parke ir Londono Taueryje nuskambės ginklų salvės karaliaus garbei.
Tiesa, visa ši ceremonija – tik formalus paskelbimas apie naują karalių.
Pačioms karūnavimo iškilmėms reikės išsamaus planavimo, kurio imsis grafas maršalas, be to, jų rengimas praėjus nedaug laiko po karalienės mirties, atrodytų prastai, tad tikėtina, kad iškilmės dar kurį laiką neįvyks. Pavyzdžiui, Elžbietos II karūnavimas įvyko 16 mėnesių po jos įžengimo į sostą.
Karūnacija vyks Vestminsterio abatijoje, Karolis III bus 40-asis ten karūnuojamas monarchas. Ceremonijos metu Karolis III duos oficialią priesaiką, gaus skeptrą.
Karūną ant naujojo monarcho galvos uždės Kenterberio arkivyskupas. Karūnacijoje turėtų dalyvauti daug užsienio valstybių vadovų, kiti garbingi svečiai.
Pasikeitus monarchui, pakeisti Jungtinėje Karalystėje reiks ir daug kitų dalykų – pavyzdžiui, pinigus ar himno tekstą.
Kadangi Elžbieta II valdė rekordiškai ilgai, nemažai dalykų, susijusių su jos valdymu, pakeisti irgi užtruks ilgai. Pavyzdžiui, jos atvaizdus ant monetų.
Vėliavos
Didelė dalis tarnybų, institucijų ir t. t. Jungtinėje Karalystėje turės koreguoti savo vėliavas.
Oficialus karalienės Elžbietos II karališkasis šifras buvo EIIR, tai reiškė Elizabeth II Regina (Elžbieta II karalienė, žodis Regina lotyniškai reiškia „karalienė“).
Šį šifrą galima rasti ant tūkstančių vėliavų visoje Jungtinėje Karalystėje – jis yra, pavyzdžiui, ant vėliavų, plėvesuojančių prie visų policijos nuovadų, taip pat ant visų vėliavų, naudojamų karinių jūrų pajėgų laivuose, kai laive yra generolas.
Karališkąjį šifrą galima rasti įvairių Jungtinės Karalystės kariuomenės pulkų vėliavose. Karalienės inicialai yra ugniagesių tarnybos vėliavoje.
Be to, šalys, kurių oficiali vadovė buvo karalienė, tokios kaip Australija, Kanada ar Naujoji Zelandija, turi vadinamąsias E vėliavas – asmenines karalienės vėliavas, naudotas jai lankantis.
Gali būti, kad keisis ir karališkasis etalonas – vėliava, kuri iškyla visur, kur lankosi monarchas. Karalienės naudotoje vėliavos versijoje vienas ketvirtis simbolizavo Škotiją, vienas – Airiją, du – Angliją, bet nebuvo Velso, nes ši vėliava pradėta naudoti anksčiau negu Velsas įgijo savo nacionalinę vėliavą (tai įvyko 1959 m.).
Tikėtina, kad Karolis III į savo vėliavą įtrauks ir su Velsu susijusį elementą.
Banknotai ir monetos
Šiuo metu apyvartoje yra apie 4,5 mlrd. banknotų su karalienės veidu. Jų bendra vertė siekia 80 mlrd. svarų.
Tikėtina, kad visų šių banknotų pakeitimas naujais banknotais su naujojo monarcho galva užtruks mažiausiai dvejus metus. Kai buvo išleisti atnaujinti 50 svarų banknotai, Anglijos bankas senų banknotų atšaukimo ir pakeitimo procesą vykdė 16 mėnesių.
Kai 1952 m. karalienė įžengė į sostą, monarchas ant banknotų dar nebuvo vaizduojamas. Situacija pasikeitė 1960 m., kai ant 1 svaro banknotų pradėtas vaizduoti Elžbietos II veidas, kurį sukūrė banknotų dizaineris Robertas Austinas.
Veidą kai kurie kritikavo kaip pernelyg griežtą. Vėliau nauji karalienės atvaizdai ant banknotų turėjo būti suderinami su Bekingemo rūmais.
Karalienės galva taip pat vaizduojama ant kai kurių 20 dolerių banknotų Kanadoje, ant monetų Naujojoje Zelandijoje, ant visų Rytų Karibų jūros regiono centrinio banko išleistų monetų ir banknotų, taip pat kitose Tautų Sandraugos šalyse.
Jei bus laikomasi istorinio precedento, monetų dizainas keisis lėčiau: įprastai anksčiau keičiantis monarchams monetos buvo ne atšaukiamos iš apyvartos, o keičiamos pamažu. Tad buvo įprasta piniginėje turėti monetas su kelių skirtingų monarchų galvomis.
Monetų dizainas gali būti keičiamas dar lėčiau, jei bus laikomasi istorinio precedento. Anksčiau monetos buvo keičiamos organiškai, o ne atšaukiamos, tad buvo įprasta piniginėje turėti monetų su skirtingų monarchų galvomis.
Himnas
Karoliui III tapus karaliumi, pasikeitė ir Jungtinės Karalystės himnas. Eilutes „Dieve, saugok karalienę“ giedant himną dabar britai keis į „Dieve, saugok karalių“.
Tiesa, gali prireikti laiko, kol didžioji dalis britų pripras prie naujojo himno. Netgi žinių vedėjai dabar neretai suklysta, pavadindami Karolį III „Jos didenybe Karoliu III“.
„Dieve, saugok karalių“ Jungtinės Karalystės himnu yra nuo 1745 m. Pirmoji jo versija skambėjo taip: „Dieve, saugok didįjį Jurgį, mūsų karalių, Tegyvuoja mūsų kilnusis karalius, Dieve, saugok karalių.“
Maldos
Pagal Anglikonų bažnyčią, karalienė buvo bažnyčios „tikėjimo gynėja ir aukščiausioji valdytoja“, todėl ji turėjo ir jai skirtų maldų.
Vienoje jų buvo prašoma Dievo „suteikti jai Tavo Šventosios Dvasios malonę, kad ji visada paklustų Tavo valiai ir eitų Tavo keliu“. Tikėtina, kad ši ir kitos maldos bus pakoreguotos ir taps maldomis, skirtomis naujam monarchui.
Tai gali būti padaryti priimant teisės aktus arba karališkaisiais įsakymais. Paskutinį kartą tai buvo padaryta po karalienės motinos mirties.
Kunigai taip pat turi teisę pakoreguoti oficialias maldas laikinam naudojimui. Tai reiškia, kad maldos už monarchą, įprastai sakomos per sekmadienio pamaldas ir vakarines giesmes, galės būti greitai pritaikytos naujajam karaliui.
Karališkieji įgaliojimai
Karalienės karališkieji įgaliojimai šiuo metu yra suteikti daugiau kaip 600 įmonių, kurios tiekia prekes ir paslaugas karališkiesiems rūmams. Šios įmonės turi teisę naudoti su karaliene susijusią simboliką savo rinkodaroje.
Tarp prekių ženklų, kurių rinkodaroje naudojamas karalienės herbas – „Steinway“ pianinai, „Gordon‘s“ džinas, „Swarowski“ juvelyriniai dirbiniai.
Taip pat karališkuosius įgaliojimus turi ir įvairūs amatininkai – kalviai, santechnikai, tvorų gamintojai, garso inžinieriai, gyvatvorių genėtojai... Svarbu, kad jie teiktų prekes ar paslaugas karališkiesiems rūmams.
Po karalienės mirties visi jie gali prarasti savo statusą. Nebent karalienės įpėdinis ar kitas karališkosios šeimos narys jiems suteiks naujus įgaliojimus. Jis gali tai padaryti be jokių papildomų sąlygų, bet gali ir nuspręsti pakoreguoti kriterijus, kuriuos reikia atitikti norint gauti karališkąjį įgaliojimą. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti tvarumui.
Priesaikos
Jungtinės Karalystės Parlamento nariams neleidžiama sėdėti Bendruomenių rūmuose, kalbėti debatuose, balsuoti ar gauti atlyginimą, jei jie neprisiekia ištikimybės karūnai.
Nuo 1952 m. priesaikos formuluotė buvo tokia: „Aš (Parlamento nario vardas ir pavardė) prisiekiu visagaliu Dievu, kad būsiu ištikimas ir laikysiuosi tikros ištikimybės Jos Didenybei karalienei Elžbietai ir jos palikuonims bei įpėdiniams, kaip nurodo įstatymai. Tepadeda man Dievas.“
Dabar Parlamento nariai turės jos įpėdiniui duoti naują priesaiką.
Be to, nauji Jungtinės Karalystės piliečiai irgi turi prisiekti būti ištikimi Elžbietai II ir jos įpėdiniams. Vidaus reikalų ministerija greičiausiai šią priesaiką pakeis.
Priesaikų, kurias teks pakeisti, yra ir daugiau. Štai skautai pasižada „atliktai savo pareigą karalienei“, o nauji ginkluotųjų pajėgų nariai prisiekia „būti ištikimi Jos Didenybei karalienei II, jos palikuonims ir įpėdiniams“.
Tautų Sandrauga
Net 14 Tautų Sandraugos – Jungtinę Karalystę ir jos buvusias kolonijas bei dominijas vienijančios organizacijos – narių kaip savo vadovę pripažįsta būtent karalienę Elžbietą II. Tai, kad valstybės vadovė yra būtent karalienė, yra įtvirtinta daugelio jų konstitucijose.
Tai gali turėti pasekmių realiame gyvenime. Šios šalys turės keisti konstitucijas, kad jose būtų nurodytas karalienės įpėdinis. Kai kuriose Tautų Sąjungos šalyse dėl šių pakeitimų reiks surengti referendumus.
Dalyje jų stiprus respublikonų judėjimas, pasisakantis už monarchijos atsisakymą apskritai. Tad tokie referendumai gali sukelti politinio nestabilumo akimirkų naujajam Jungtinės Karalystės monarchui.
Tokiose skirtingose šalyse kaip Papua ir Naujoji Gvinėja, Saliamono salos, Tuvalu, Antigva ir Barbuda, Bahamai, Grenada, Sent Kristoferis ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai taip pat gali kilti klausimų, ar naujasis karalius gali teisėtai paskirti generalgubernatorių, jei atitinkamos šalies konstitucija nėra pakeista ir joje valstybės vadove toliau vadinama karalienė, o ne karalius.
Karalienė taip pat minima daugelyje šių šalių įstatymų, kuriuos reikės perrašyti, o tai nebus nei lengvas, nei pigus procesas. Ypač mažesnėms šalims.
Tiesa, didžiausios konstitucinės monarchijos Tautų Sandraugoje, tokios kaip Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija, taiko priemones, kad naujasis monarchas automatiškai taps valstybės vadovu.
