Kaip 15min nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovai, didžiausias vėjo greitis šios audros metu buvo fiksuotas Šilutėje – 30,7 m/s. Didelis, bet beveik dvigubai mažesnis už didžiausią vėjo greitį, kada nors užfiksuotą Lietuvoje.
Stipriausias vėjas Lietuvoje fiksuotas per uraganą, tiesa, neturėjusį vardo. 1967 m. spalio 18 d. Žemaitiją niokojo uraganas, kurio metu vėjo greitis siekė 40 m/s, o gūsiuose – net 55 metrus per sekundę. Tai buvo didžiausias Lietuvoje užfiksuotas vėjo greitis.
Šio uragano metu Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, nuplovė kopas, pajūryje kilo potvynių.
Klaipėdos laivybos kanale vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – turimais duomenimis, taip aukštai vanduo niekada nebuvo pakilęs. Danės upė senamiestyje užtvindė gatves, aikštes, namų rūsius.
Uraganas Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3 mln. kubinių metrų medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus.
Stiprių audrų Lietuvoje būta ir daugiau. Dvi iš jų – Anatolijų ir Erviną – puikiai prisimena dauguma gyventojų.
Anatolijus ir Ervinas
1999 m. gruodžio 4 d. pajūrį nusiaubė uraganas Anatolijus. Vėjo greitis Nidoje viršijo 40 m/s, Klaipėdoje – 38 m/s. Bangų aukštis Baltijos pajūryje siekė 5-6 metrus.
Buvo suniokotas Palangos paplūdimys, Neringoje uraganas nugriovė saulės laikrodį, 25 km ruože nuardytas kopagūbris. Vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs 1,65 m.
Žuvo du žmonės apgriauta daug namų. Be elektros, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, tada buvo likę apie 80-150 tūkst. šalies gyventojų.
O 2005 m. sausio 8-9 d. naktį Lietuvą užpuolė uraganas Ervinas. Tada pajūrio zonoje vėjo greitis gūsiais siekė 34-35 metrus per sekundę. Uraganas siaubė sodybas, vartė elektros stulpus, rovė medžius.
Vėl nukentėjo Palangos paplūdimys, Danė užtvindė Klaipėdos senamiestį. Vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale buvo pakilęs iki 1,54 m.
Be elektros šalyje liko 150-180 tūkst. gyventojų, o pasekmių šalinimas truko apie šešias dienas. Uraganas išvertė apie 600 tūkst. kubinių metrų medienos.
Stipriausias škvalas ir stipriausias viesulas
1986 m. birželį Lietuvoje fiksuotas didžiausias vėjo greitis škvalo metu. Utenoje tais metais fiksuotas 40 m/s vėjo greitis.
Škvalinis vėjas – tai vėjas, kuris būna lokalus, siaučia nedidelėje teritorijoje dėl didelių kontrastų tarp šiltos ir šaltos oro masių. Škvalas kyla staigiai ir trunka trumpai, bet gali padaryti daug žalos.
XX a. Lietuvoje buvo ir dar keli atvejai, kuomet vėjo greitis siekė ~30 m/s. O 1981 m. Širvintose ir 2011 m. Šiauliuose siautė kitas gamtos reiškinys – viesulas. Per šiuos viesulus vėjo greitis siekė netgi 60-70 m/s.
Kaip 15min nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, tikėtina, kad vykstant klimato kaitai audros ir stiprūs vėjai dažnės.
„Vienas iš klimato kaitos palydovų yra pavojingų, stichinių meteorologinių reiškinių stiprėjimas, ekstremalėjimas, dažnėjimas. Taigi, tikėtina jog vykstant klimato kaitai ateityje tokių stiprių vėjų sulauksime dažniau“, – sako D.Valiukas.
