„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
04 13

Kaip G.Jeglinskas tapo pirmuoju lietuviu Vest Pointo akademijoje ir kodėl jis šprotus laiko šaldytuve

Artėja Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai. Portalas 15min tęsia straipsnių ciklą „Kandidatai be grimo“, kuriuo sieks atskleisti mažiau žinomą kandidatų į prezidentus gyvenimo pusę. Trečiasis pašnekovas – Giedrimas Jeglinskas.

Artėjant rinkimams, kandidatai į prezidentus gaus daug žurnalistų klausimų apie politiką – tiek apie savo politines pažiūras ir programas, tiek apie einamuosius klausimus.

VIDEO: Kas jūs, kandidate? Kodėl G.Jeglinskas svajoja apie pietus su Taylor Swift ir kokį populiarų dalyką uždraustų

Mažiau klausimų jie gaus apie kitus svarbius dalykus – vaikystę, jaunystę, biografijos vingius, asmenybės formavimąsi, pomėgius, skaitytas knygas ir filmus, namus, idealus ir asmeninį gyvenimą. Būtent tokius klausimus 15min užduoda kandidatams.

Trečiasis 15min pašnekovas – Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas.

Pirmasis pašnekovas buvo Dainius Žalimas, interviu su juo rasite čia. Antrasis - Remigijus Žemaitaitis, interviu su juo rasite čia.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Giedrimas Jeglinskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Giedrimas Jeglinskas

G.Jeglinskas susitikti ir interviu daryti pasiūlė Kaune dviejose jam svarbiose vietose – Kauno technologijos universiteto gimnazijoje, kurią jis baigė, ir „Spurginėje“ Laisvės alėjoje.

G.Jeglinsko biografijos faktai

  • Amžius – 44 metai
  • Gimė ir mokyklą baigė Kaune
  • 2003 m. tapo pirmuoju lietuviu, baigusiu JAV sausumos pajėgų Vest Pointo akademiją
  • 2003-2008 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 2010–2017 m. dirbo tarptautiniame banke, 2017–2019 m. krašto apsaugos viceministras, 2019–2022 m. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas organizaciniam valdymui

Interviu temos

  • G.Jeglinsko mokslai KTU gimnazijoje ir studijos Vest Pointo karo akademijoje
  • Kodėl G.Jeglinskas šaldytuve laiko šprotus?
  • Ko G.Jeglinskas norėtų pasimokyti iš atlikėjos Taylor Swift?
  • Kaip tapo pirmuoju lietuviu, įstojusiu į Vest Pointo karo akademiją
  • Ką G.Jeglinskas JAV matė po Rugsėjo 11-osios ir kaip bendravo su G.W.Bushu
  • Kodėl krepšinio nebežiūri, bet pradėjo žiūrėti beisbolą
  • Kokią populiarią Lietuvoje transporto priemonę norėtų uždrausti

Interviu su G.Jeglinsku sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje – 20 klausimų, kuriuos užduodame ir kitiems kandidatams ir kuriuos pašnekovai žino iš anksto. Atsakymus į šiuos klausimus rasite ir tekste, ir video formatu.

Antroje dalyje – klausimai, skirti būtent G.Jeglinskui, kurių jis iš anksto nežinojo. Šie klausimai yra tik tekste.

PIRMOJI DALIS

– Pasiūlėte susitikti ir dalį interviu daryti „Spurginėje“, o kitą dalį KTU gimnazijoje. Ką jums reiškia šios vietos?

– Aš esu kaunietis, gimęs ir užaugęs čia. KTU gimnazija yra ta vieta, kuri mane suformavo kaip paauglį, kaip jauną žmogų. Su šia vieta mane sieja geriausi prisiminimai.

O „Spurginė“ yra klasikinė Laisvės alėjos vieta, kur teko ne kartą lankytis tiek su mama, tiek su draugais. Tai klasikinės Kauno vietos, man labai brangios.

– Kokia yra jūsų svajonių valstybė ar vieta, į kurią svajojate nukeliauti?

– Jungtinės Valstijos išlieka ta vieta, kuri yra įdomi, įvairi, pilna galimybių, netikėtumų, ne tik galimų svajonių išsipildymų, bet ir pamatymo. Nes ši šalis labai įvairi tiek gamta, tiek žmonėmis, tiek kultūra. Vieta, į kurią visą laiką smagu grįžti.

– O yra pačiose Jungtinėse Valstijose kokia nors vieta, kur dar nebuvote, bet labai norite nuvykti?

– Turbūt kanjonai Jungtinių Valstijų centre. Kiek žinau, vaizdai įspūdingi. Teko būti Kalifornijoje, Niujorke, Vašingtone, Floridoje, bet JAV centras man yra įdomiausia vieta, kur dar reiktų nukeliauti.

– Kokia per pastaruosius keletą metų skaityta knyga jums paliko didžiausią įspūdį? Jei tokia buvo.

– Turbūt ta knyga, kurią dabar baigiu skaityti (Interviu buvo imtas 2024 m. sausį, – red. past.) – Elono Musko biografija, parašyta Walterio Isaacsono.

Ji parodo ne tik kaip tokie žmonės pasiekia savo tikslų, bet ir kaip jų vaikystės, paauglystės, jaunystės atsitikimai, kartais traumos, stresai ir krizės padaro juos stipresnius.

Kaip to žmogaus, kurį žinome kaip turtingiausią, vieną galingiausių technologijų lyderių ir netgi geopolitinių veikėjų, visas kelias prasidėjo nuo paprastų dalykų Pietų Afrikoje, nuo jo augimo, santykio su tėvais, broliais, draugais. Tai labai aiškiai parašyta knyga, ji ir įkvepia, ir nupiešia paveikslą žmogaus, kuris šiais laikais ganėtinai svarbus.

– Jeigu galėtumėte susitikti ir valandą pabendrauti su bet kokiu gyvu žmogumi pasaulyje, su kuo norėtumėte pabendrauti?

– Turbūt Taylor Swift. Nežinau, ar čia tipinis atsakymas, ji iš kitos kartos, jaunesnės kartos negu aš, bet man per pastaruosius porą metų ji pasimatė ne tik kaip kūryboje talentinga jaunuolė, bet ir kaip verslo, įtakos žmogus.

Scanpix nuotr./Taylor Swift
Scanpix nuotr./Taylor Swift

Ji sugeba tiek sukurti verslo imperiją, tiek turėti įtaką daugybei jaunų žmonių. Būtų nepaprastai įdomu papietauti ir pakalbėti apie jos požiūrį į gyvenimą, ko ji siekia ir kaip ji tai daro, nes iš tikrųjų tai, ką padarė toks jaunas žmogus, man yra ganėtinai įspūdinga.

Būtų nepaprastai įdomu papietauti ir pakalbėti apie jos [Taylor Swift] požiūrį į gyvenimą, ko ji siekia ir kaip ji tai daro. Nors galbūt nesu jos muzikos didelis fanas.

Nors galbūt nesu jos muzikos didelis fanas, kalbam ne apie tai. Kalbam apie jauno žmogaus įtaką pasauliui.

– Kokį filmą pasiūlytumėte žmogui, kuris paprašytų parekomenduoti gerą filmą?

– „Tomo Krauno afera“ („The Thomas Crown Affair“). 1999 m. filmas su Pierce'u Brosnanu ir Rene Russo. Ir nuotaikingas, ir žaismingas. Detektyvas apie Niujorką, apie įdomius žmones. Jis nėra per daug sunkus, turi puikią muziką, kas filmuose yra labai svarbu. Paprastas, geras filmas atsipalaidavimui.

– Koks pastarasis serialas, kurį žiūrėjote?

– Čia sudėtingiau. Visada laukiu „Curb Your Enthusiasm“ („Curb Your Enthusiasm“ , lietuviškai „Pažabok savo entuziazmą“– amerikiečių situacijų komedija, – red. past.) su Larry Davidu.

Taip pat visada su malonumu grįžtu į „Seinfeldą“. Tai tas serialas, prie kurio aš kaip paauglys, o vėliau jau kaip jaunas žmogus Amerikoje studijuodamas išaugau. Man tai ganėtinai brangu ir vis dar juokinga.

– Kokią tinklalaidę/podkastą labiausiai mėgstate? Jeigu tokią turite.

– Yra keletas, kuriuos aš visą laiką išklausau. Vienas jų yra „GoodFellows“ su H.R.McMasteriu (Herbertas Raymondas McMasteris – JAV generolas, buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, – red. past.) ir Niallu Fergusonu (JAV istorikas, – red. past.) toks geopolitinis, ekonominis Stanfordo-Huverio institucijos podkastas.

Taip pat „Honestly“ su buvusia „New York Times“ žurnaliste Bari Weiss. Jis pateikia šiek tiek kitaip Jungtinių Valstijų ir pasaulio aktualijas.

Ir trečias būtų „Exponential View“ tokio technologo, futuristo Azimo Azaro. Jis kalba apie technologinius proveržius ir kaip technologijos daro įtaką mūsų gyvenimui. Šie trys yra pagrindiniai, bet, aišku, yra daugiau.

– O lietuvišką kokį nors podkastą klausote?

– Prisipažinsiu – ne. Bet gal reiktų peržiūrėti, kas egzistuoja.

– Kokį muzikos atlikėją prikeltumėte iš mirusiųjų, jei tik turėtumėte galimybę?

– Vienareikšmiškai Davidą Bowie. Manau, kad išėjo per anksti. Daug dar galėjo sukurti, labai gaila. Įspūdingas talentas, jo sugebėjimas adaptuotis per kelis dešimtmečius, per įvairius amplua, nuo kosmoso tyrėjo iki kitokių savo vaidmenų. Labai gaila, kad išėjo per anksti.

– Ką mėgstate veikti po darbo ar savaitgaliais, kuomet lieka laisvo laiko?

– Pats mėgstamiausias dalykas – būti su vaikais. Juos vežti į varžybas, eiti su jais į kiną, žiūrėti filmus, kur nors važiuoti, skristi, keliauti su jais. Pats svarbiausias dalykas, man duodantis daugiausiai energijos.

– Kokiu sportu ar fizine veikla užsiimate, kai tik turite galimybę?

– Kadangi aš kaunietis, seniau krepšinis būdavo tokia veikla. Žaisdavau sporto mokykloje, tai buvo labai svarbu. Su metais to krepšinio lieka vis mažiau, bet prasibėgu, prasimankštinu, dar pilateso, jogos elementai. Su amžiumi, manau, yra svarbu išlikti aktyviam ir lanksčiam.

– Kokį netikėčiausią dalyką galima rasti jūsų šaldytuve?

– Šprotus šaldytuve laikau. Bet nežinau, ar jie ten turėtų būti (juokiasi). Bet gerai turėti šprotų, nes kartais, kai pritrūksta maisto, pamiršti užsisakyti, pamiršti pavalgyti, labai gerai šprotai, kurių gali bet kada atsidaryti ir suvalgyti.

Šprotus šaldytuve laikau. Bet nežinau, ar jie ten turėtų būti.

Valgau su pomidorais, su duona, paprastai. Geras užkandis, kuris visą laiką vietoje.

– Kokio politiko iš istorijos ar dabarties veikla ir darbais labiausiai žavitės?

– Pabuvus politikoj kurį laiką ir bendravus su politikais tiek darbe NATO, tiek Vyriausybėje prieš tai, supranti, kad politikai yra žmonės.

Žavėtis žmonėmis tampa sudėtinga, bet kuo yra sudėtinga žavėtis, nes visi yra žmonės, nes visi turi savo pliusų, minusų, kažkokių gerų ir blogų savybių. Tad turime žavėtis žmonių darbais, pasiekimais, čia svarbesnis elementas.

Bet jei jau prispaustumėte prie sienos pasakyti, kuris politikas labiausiai atitinka mano vertybes ir tai, kas man brangu – tai Valdas Adamkus.

Jis po paksinės tragedijos sugebėjo sugrįžti ir sugrąžinti Lietuvą į vakarietišką kelią, į ten, kur turime būti. Tai, ką jis atliko kaip simbolis, kaip autoritetingas žmogus, manau, yra neįkainojama. Ir mane tai visą laiką žavi.

BNS nuotr./Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė
BNS nuotr./Valdas Adamkus ir Alma Adamkienė

– O iš JAV politikų favoritą turite? Juk ten daug laiko praleidote.

– Kiek teko bendrauti su George'u W. Bushu, tai yra žmogus, kuris iš tikro turi... Na, kiekvienas politikas vertinamas per įvairias prizmes, yra įvairių nuomonių, bet kaip lyderis, jis sugebėjo sutelkti šalį po Rugsėjo 11-osios įvykių ir nuvesti, manau, vis dėlto teisingu keliu Jungtines Valstijas.

Jis buvo autoritetingas. Nepaisant juokelių, kurie tuo metu sklandydavo, jis buvo tas, kuriam rūpėjo. Kai aš buvau kariuomenėje, jam rūpėjo kariai, jam rūpėjo karių šeimos, gerovė. Jis žinojo savo vertybinę skalę labai aiškiai. Tą gali tik gerbti. Iš tų gyvųjų žmonių tai yra žmogus, kuris man visą laiką imponavo.

Džojos Barysaitės nuotr./George’as Bushas ir Valdas Adamkus
Džojos Barysaitės nuotr./George’as Bushas ir Valdas Adamkus

– Kokį patiekalą labiausiai mėgstate ir valgote visada, kai turite progą?

– Kyjivo kotletas ir šaltibarščiai vasaros metu. Kyjivo kotletas yra kaip ir paprastas patiekalas, bet jis nuo vaikystės išliko toks, kad visą laiką gali suvalgyti.

– Kokį vieną dalyką, veiklą ar panašiai uždraustumėte, jei turėtumėte galimybę?

– Kadangi balotiruojuosi į prezidentus, suprantu, kad prezidentas negali taip paprastai uždrausti dalykų. Reikia dirbti su Seimu, su Vyriausybe, čia didelis procesas.

Bet kas būtų naudinga – elektriniai paspirtukai. Nebūtinai jų visiškas uždraudimas, bet reguliavimas turi būti labai aiškus. Tai yra saugumo klausimas.

Tai, kad jie važiuoja šaligatviu, yra nepriimtina. Matome ir daug įvykių, ir nelaimingų atsitikimų. Tuos elektrinius paspirtukus ant šaligatvių reiktų uždrausti. Esu trijų vaikų tėvas ir man saugumas svarbiausia.

Tuos elektrinius paspirtukus ant šaligatvių reiktų uždrausti. Esu trijų vaikų tėvas ir man saugumas svarbiausia.

– Kokį vieną dalyką, veiklą ar panašiai legalizuotumėte ar įteisintumėte, jei turėtumėte galimybę?

– Išliksiu savimi ir pasakysiu – visuotinę tarnybą. Tai dalykas, kurį reikia įdiegti Lietuvoje.

Nekalbu tik apie karinę dalį. Mes dažnai apie visuotinę tarnybą kalbam kaip apie visuotinę karinę tarnybą. Taip, karinė dalis yra vienas dalykas.

Bet visuotinė tarnyba yra tai, kad kiekvienas jaunuolis ar jaunuolė, kai jam ar jai sueina 18 ar 19 metų ir baigia mokyklą, eina ir atlieka metus tarnybos ar kariuomenėje, ar socialinėse tarnybose, ar ligoninėje, ar mokykloje.

Esmė yra, kad to amžiaus vaikinams ir merginoms tie metai suteikia labai daug. Jie gali ir ir daug išmokti, ir daug sužinoti, ir pajusti patriotiškumo, šalies svarbą. Nes tai yra duoklė savo Tėvynei.

Visa esmė tarnybos, kalbu tiek apie karinę tarnybą, tiek apie civilinę tarnybą – kad žmogus po tų metų išeitų labiau pasitikintis, žinantis, ko nori. Žinantis, ką nori studijuoti, ką nori veikti.

Tie metai turėtų duoti reflektavimo, pamąstymo, bet ir augimo periodą. Jie tikrai išeis geresniais piliečiais, toks ir turėtų būti šios tarnybos tikslas.

– Kaip dažnai rūkote? Jei nerūkote, kada paskutinį kartą rūkėte? Ar esate bandęs „žolės“?

– Nerūkiau, nerūkau, niekad nesu bandęs ir neturiu net noro bandyti „žolės“ iš tikro. Cigarečių gal paauglystėje vieną kartą esu bandęs, gimnazijoje (juokiasi).

– Kokį alkoholinį gėrimą labiausiai mėgstate? Jeigu vartojate alkoholį.

– Nelabai vartoju, nes nėra nei laiko, nei progų daug, dažnai vežioju vaikus ar pats kažkur važiuoju, dažniausiai vairuoju. Bet karštą vasaros dieną su Kyjivo kotletu mažas bokalas nėra taip blogai, aš manau.

– Kokį gyvūną norėtumėte auginti, jei galėtumėte rinktis bet kokį?

– Šuo yra geriausias žmogaus draugas, o draugų visą laiką reikia. Kuo daugiau draugų, tuo geriau. Šiuo metu sąlygos neleidžia turėti, nes daug kelionių. Bet ateity būtų geras dalykas.

– Kokias dvi užsienio kalbas rekomenduotumėte mokytis savo vaikui mokykloje?

– Britišką anglų ir amerikietišką anglų (juokiasi). O jeigu rimtai, tai anglų ir prancūzų. Dvi NATO kalbos, NATO yra mūsų saugumo garantas, reikia orientuotis į Vakarus.

Mūsų laikais, kai studijavome gimnazijoje, mes visi siekėme tą anglų kalbą išmokti. Dabar vaikai jau patys išmoksta, matau iš savo vaikų, per „Youtube“. Viskas lengvai jiems išeina.

Anglų kalba yra ta vadinamoji lingua franca, pagrindinė mūsų, Vakarų, pasaulio kalba. Ją reikia gerai mokėti, ja sugebėti bendrauti, derėtis ir dirbti.

– Atostogos lietuviškame kaime ar užsienyje?

– Visko reikia. Reikia ir kaimo, kur atsipalaiduoji, pamedituoji, tą tikrai mėgstu daryti. Bet man neužtenka kaimo, aš turiu išvykti į užsienį. Taip augame, pamatome naujoves, pamatome, kaip kiti gyvena. Tai įkvepia kartais naujoms idėjoms. Viskas yra reikalinga. Ir to, ir to reikia.

– Landsbergis ar Brazauskas?

– Įdomus klausimas. Kodėl tik du? Šalies vadovų buvo daugiau. Bet manau, kad kiekvienas jų vis tiek yra lyderiai, paliko ir palieka savo įspaudą Lietuvos istorijoje.

Bet, mano įsitikinimu, 1990 m. kovo 11-ąją turėjome tą lyderį, kuris sutelkė Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta. Tai yra istorinis įvykis ir aš nesu tikras, ar tai būtų įvykę, jei tuo lyderiu būtų buvę, tarkim, Algirdas Mykolas Brazauskas.

Tai yra istorija. Profesorius Vytautas Landsbergis yra ta istorinė figūra. Tą reikia tikrai gerbti ir suprasti, kad tai buvo istorinė akimirka, kuriai jis vadovavo. Tą tikrai labai gerbiu.

ANTROJI INTERVIU DALIS

– Papasakokite apie savo vaikystę. Gimėte Kaune. Kokiame rajone augote?

– Esu kaunietis. Pradžioje gyvenau šalia studentų miestelio, Pašilės gatvėje, po to Partizanų gatvėje. Lankiau KTU gimnaziją, krepšinio treniruotes. Tik 20 metų būdamas išvykau, kai įstojau į karo akademiją Vest Pointe.

– Koks buvote vaikas – ramus ar išdykęs? Ką labiausiai mėgote?

– Knygos visą laiką patiko, nesakyčiau, kad buvau išdykęs vaikas. Mokslai buvo svarbu. Atkūrus nepriklausomybę, ankstyvaisiais „devyniasdešimtaisiais“ buvo toks ekonominis neužtikrintumas, krizinis periodas. Man tiek mama, tiek dėdės sakė – svarbiausia mokytis, baigti mokslus, su mokslais ateis ir kitos galimybės.

Krepšinis irgi buvo svarbu. Buvau prie aukštesnių vaikų, žaidžiau, krepšinio mokyklą lankiau. Bet mokslai yra mokslai.

Iš tikrųjų esu dėkingas KTU gimnazijai – ji pakeitė gyvenimą, nukreipė tam tikra linkme. Tas efektas, kurį turėjo amžiną atilsį direktorius Bronislovas Burgis, buvo neišdildomas.

Iš tikrųjų esu dėkingas KTU gimnazijai – ji pakeitė gyvenimą, nukreipė tam tikra linkme. Tas efektas, kurį turėjo amžiną atilsį direktorius Bronislovas Burgis, buvo neišdildomas.

Įkvėpė dideliems darbams.

– Kokie jūsų paties atsiminimai apie direktorių Bronislovą Burgį?

– Tik geriausi. Aš nuo pat stojamųjų egzaminų atsimenu jo įdomią kalbą, bendravimą su mokiniais. Su mumis jis visada bendravo kaip su suaugusiais, kas buvo reta.

Jis mums sakydavo, kad mes esame atrinktieji, nes patekome į gimnaziją išlaikę egzaminus, kad esame geriausi Lietuvoje. Ir aš tik po to pastebėjau, kaip tai svarbu.

JAV karo akademijoje taiko tą pačią metodologiją. Ten irgi sakydavo, kad jūs atrinkti, kad įstoja vienas iš šimto, ir tai suteikdavo papildomą motyvaciją daryti dalykus.

Bronislovo Burgio vizija įkurti gimnaziją, ją ugdyti pagal savo matymą buvo unikali visoje Lietuvoje. Tai unikalus žmogus, kuris įkvėpė, manau, šimtus. Mane tikrai įkvėpė.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Bronislovas Burgis
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Bronislovas Burgis

– Baigęs gimnaziją, dar studijavote Kaune?

– Taip, pora metų. Ekonomikos fakultete. Buvo geras periodas, tarpinis periodas, tuo metu ir stojau į Vest Pointą, ir studijavau. Tas stojimo procesas nebuvo trumpas, bet įstojau.

– Kaip atrodė stojimas į Vest Pointo karo akademiją? Kur radote skelbimą?

– Čia irgi Bronislovo Burgio įtaka buvo svarbi. Per diplomų įteikimo dieną jis pasakė. Buvo 1997 m., tada atrodė, kad esame jau seniai nepriklausomi, bet iš tikrųjų ėjo tik septinti Nepriklausomybės metai. Tais laikais kariuomenė buvo gimimo, atkuriamojoje fazėje, nei ji buvo finansuojama gerai, nei apie ją žinoma buvo, vis dar užsilikęs sovietizmo kvapas. Ir jis pasakė, atsimenu – JAV karo akademijos ieško jaunuolių ten studijuoti.

Niekas iš bendraklasių nesusidomėjo. Teisė, ekonomika, vadyba buvo populiaru. Visi norėjo geriau gyventi, uždirbti pinigus. Tai labai natūralu atrodė, o kariuomenė, kariniai dalykai – ne.

Bet aš supratau, kad man šita idėja patinka. Studijos Amerikoj, JAV karo akademijoj, net nežinojau apie tą Vest Pointą nieko, bet kažkas suvirpėjo širdyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“