Prieš 120 metų, 1900-ųjų sausio 4 dieną Filadelfijoje gimė berniukas, kuriam tėvai suteikė Jameso vardą. Užaugęs Jamesas Bondas tapo žymiu ornitologu, paskolinusiu savo vardą agentui 007.
Jamesas Bondas baigė studijas Kembridže ir kurį laiką dirbo bankininku, tačiau dar vaikystėje gimęs susidomėjimas gamtos mokslais jį pasivijo suaugus. Ornitologo karjerą jis pradėjo 1925 metais, prisijungdamas prie Filadelfijos gamtos mokslų akademijos ekspedicijos į Amazonės upės regioną rinkti biologinių pavyzdžių.
Nepaisant to, kad neturėjo jokio formalaus biologijos išsilavinimo, po ekspedicijos akademijoje jis pradėjo dirbti ornitologu. Būtent čia dirbdamas jis tapo Karibų regiono paukščių ekspertu, o 1936-aisiais pasirodęs jo veikalas „Vest Indijos paukščiai“ savu metu laikytas esminiu regiono paukščių gidu.
1989-aisiais pasirodžiusiame „The New York Times“ nekrologe rašoma, kad ornitologas daugiau nei pusę amžiaus buvo pagrindinis Vest Indijos paukščių ekspertas, tarp akademikų ir ornitologų geriausiai žinomas dėl to, kad įrodė, jog Karibų regione gyvenantys paukščiai kilo iš Šiaurės, o ne Pietų Amerikos, kaip manyta anksčiau. Egzistuoja netgi terminas „Bondo linija“, reiškiantis geografinę ribą, apibrėžiančią Karibų paukščius pagal savo kilmę.
Per visą gyvenimą J.Bondas aplankė daugiau, nei 100 Karibų salų, suregistravo 294 iš 300 regione gyvenančių paukščių rūšių ir parašė daugiau, nei 100 veikalų ir traktatų apie Karibų regiono paukščius. Nieko keisto, kad tarp mokslininkų jis žinomas kaip Karibų ornitologijos tėvas.
Apie agentą 007 sužinojo netikėtai
1961 metais ornitologas atsivertė paskutinio savo knygos leidimo recenziją, tačiau jį nustebino jos turinys – ginklai, moterys ir pašėlęs gyvenimas, visai nepanašus į jo paties. J.Bondas kartu su žmona Mary greitai suprato, kad egzistuoja kitas Jamesas Bondas, I.Flemingo romanų, itin populiarių Didžiojoje Britanijoje, bet dar tik besiskinančių kelią Jungtinėse Valstijose, herojus. Mary Bond nutarė parašyti I.Flemingui laišką, kuriame apkaltino autorių pasivogus jos vyro vardą savo „pašėlusiam“ veikėjui.
Moteris sulaukė rašytojo atsakymo. Paaiškėjo, kad jis buvo ornitologijos mėgėjas, paukščių stebėtojas ir tuo metu, kai gyvendamas Jamaikoje pradėjo rašyti pirmąjį savo romaną apie slaptąjį agentą, „Vest Indijos paukščiai“ nuolat jam painiojosi po ranka. I.Flemingas norėjo, kad jo herojaus vardas būtų gana įprastas, nekeliantis įtarimo. Kai atėjo metas nuspręsti, koks gi bus agento vardas, rašytojas prisiminė knygos, į kurią pastaruoju metu gana dažnai dairėsi, autoriaus vardą.
„Staiga suvokiau, kad būtent šis vardas, toks trumpas, visai neromantiškas, bet kartu – itin vyriškas, buvo tai, ko man reikėjo. Taip gimė antrasis Jamesas Bondas“, – laiške ornitologo žmonai rašė I.Flemingas.
Tiesa, vėliau jis sakė, kad Jamesas Bondas buvo pats neįdomiausias kada nors girdėtas vardas.
Rašytojas laiške Mary Bond taip pat teigė supratęs, kad nieko keisto, jei ornitologas su šeima supyko dėl vardo vagystės ir pasiūlė mainus. „Savo ruožtu jūsų Jamesui Bondui galiu pasiūlyti neribotą vardo Ianas Flemingas naudojimą bet kokiam tikslui, kad ir kokį sugalvotų. Gal vieną dieną jis atras kokią nors neįtikėtinai siaubingą paukščių rūšį ir norės ją pakrikštyti įžeidžiai“, – rašė I.Flemingas. Tiesa, ornitologas jo pasiūlymu taip ir nepasinaudojo.
Mokslininkui į namus naktimis dažnai juokaudamos skambindavo jaunos moterys, norėdamos pasikalbėti su agentu 007.
Po kelerių metų rašytojas ir ornitologas susipažino akis į akį. J.Bondas aplankė I.Flemingą jo namuose Jamaikoje. Vizito metu autorius padovanojo svečiui tuo metu naujausio savo romano „Gyvenk du kartus“ kopiją su įrašu: „Tikrajam Jamesui Bondui nuo jo tapatybės vagies“. Tiesa, ši knyga 2008-ųjų gruodį aukcione buvo parduota už 84 tūkst. dolerių.
Pasiskolinto vardo įkaitas
Rašytojas mirė kur kas anksčiau, nei ornitologas – 1964 metais, tačiau jo sukurtas personažas tikrajam J.Bondui sukėlė nemažai problemų. Sykį jis buvo sulaikytas oro uoste apsauginiams pamanius, kad jo pasas yra suklastotas. Tą patį mokslininkui yra tekę išgirsti ir bankuose, kai būdavo atsisakoma jam suteikti paslaugas manant, kad tai pokštas.
Taip pat mokslininkui į namus naktimis dažnai juokaudamos skambindavo jaunos moterys, norėdamos pasikalbėti su agentu 007. Atsiliepusi ornitologo žmona atsakydavo: „Taip, Jamesas yra čia. Bet kalbatės su Pussy Galore (I.Flemingo romano „Auksapirštis“ veikėja, Bondo mergina), o agentas užsiėmęs.“
Jau minėta, žymioji ornitologo knyga „Vest Indijos paukščiai“ tapo Bondiados gerbėjų grobiu. 2002 pasirodžiusiame filme „Pasveikink mirtį kitą dieną“ Pierce'o Brosnano agento versija nufilmuota skaitantis būtent šį veikalą. Tame pačiame filme agentui Kuboje sutikus Bondo merginą Jinx, jis prisistatė kaip ornitologas.
Taip pat I.Flemingas nuorodą į tikrąjį J.Bondą paliko romane „Daktaras Ne“, sukurdamas ornitologinę Daktaro Ne šventovę jo saloje, Bahamose.
