Kada žmonės vieni kitiems pradėjo duoti vardus – nežinia. Kaip skambėjo priešistorinių žmonių vardai – irgi nežinome. Kol nebuvo išrastas raštas, vardų išsaugoti nebuvo kaip. Drauge su žmogumi ir tą žmogų pažinojusiais mirdavo ir jo vardas.
Tačiau išradus raštą situacija galėjo pasikeisti. Seniausi rašto pavyzdžiai, išlikę iki šių laikų, yra iš IV tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos. Jie išliko ant molinių lentelių iš „Civilizacijų lopšio“ Mesopotamijoje. Šie įrašai sukurti maždaug 3300 m. pr. Kr.
Dabar turimi įrodymai rodo, kad senovės Egipte hieroglifų raštas atsirado kiek vėliau, apie 3200 m. pr. Kr. Dar vėliau raštas atsirado Kinijoje, Pietų Amerikoje ir kitur pasaulyje.
Šiuose ankstyvuosiuose rašto šaltiniuose vardai pasirodo ne iš karto. Tačiau galiausiai jie pasirodo.
Ir tai yra ne vien tik valdovų ar žynių vardai, kaip galėtumėte pagalvoti. Rimčiausias pretendentas į pirmojo žmogaus, kurio vardą išsaugojo istorija, titulą, yra.. buhalteris.
Buhalteris Kušimas
Patys anksčiausi rašto šaltiniai, kurie išliko iš Mesopotamijos laikų, yra sąskaitos.
Gal skamba kiek nuobodžiai, tačiau atrodo, kad raštas Mesopotamijoje atsirado būtent dėl būtinybės kažkaip išsaugoti informaciją apie verslo sandėrius, o visi kiti rašto panaudojimo būdai atsirado vėliau.
Tad ir pirmasis pretendentas į seniausiai gyvenusio žmogaus, kurio vardą žinome, titulą yra buhalteris.
Įrašas, apie kurį kalbame, buvo nendrės pagaliuku įrėžtas ant molinės lentelės maždaug 3300-3000 m. pr. Kr.
Šį įrašą sudaro simboliai ir piktogramos. Mes jį galime perskaityti lygindami su vėlesniais panašiais dantiraščio įrašais, kurių prasmę žinome.
Lentelė apibūdina miežių krovinio siuntą. Miežius įraše simbolizuoja paprastas miežio stiebo piešinys.
Virš piešinio yra įrėžtas kiekis, o į kaire nuo jo – laikotarpis, kurį simbolizuoja trys apskritos skylės ir septynios nedidelės įdubos. Visas šis įrašas reiškia: „29,086 matai miežio, 37 mėnesiai“.
Tačiau įrašo pabaigoje yra dar du simboliai, kurių tarimas žinomas – tačiau nežinome, ką jie reiškia, kai yra naudojami kartu. Jie tariami „Ku“ ir „Šim“ bei drauge suformuoja žodį „Kušim“.
Kadangi šie simboliai yra įrašo pabaigoje, šumerų rašto tyrinėtojai spėja, kad tai yra vardas. Jei taip ir yra, Kušimas yra seniausiai egzistavęs žmogus, kurio vardą žinome.
Beje, tai ne vienintelė lentelė, kurioje minimas Kušimas – dabar jau yra žinoma net 18 panašiu metu sukurtų molinių lentelių įrašų, kur minimas Kušimas.
Bet visiškai tikri dėl Kušimo vardo būti negalime. Kušimas gali būti ir ne žmogaus vardas, o, pvz., pareigų pavadinimas.
Kadangi šis vardas pasikartoja ne vienoje lentelėje, gali būti, kad šis žodis reiškia, pvz., „buhalteris“.
Dar jis gali reikšti kokią nors instituciją ir kad juo pasirašinėjo ne vienas, o daugiau žmonių. Interpretaciją, kad tai vardas, mokslininkai laiko labiausiai tikėtina, bet ne vienintele galima.
Be to, nėra visiškai tiksliai aišku, kada šis įrašas buvo sukurtas. O panašiu metu buvo sukurta dar viena panaši lentelė – ir tokia, kurioje galbūt yra ne vienas, o net trys vardai.
Gal Salas ir jo vergai
Ši lentelė, apie kurią kalbame, buvo rasta senovinio Šurupako miesto griuvėsiuose. Šie griuvėsiai yra netoli Džemdet Nasro miesto dabartiniame Irake.
Manoma, kad ji buvo sukurta maždaug 3100 m. pr. Kr. – šiek tiek vėliau negu lentelė, kurioje minimas Kušimas. Tačiau ji yra daug aiškesnė.
Įrašas ant lentelės skamba taip: „Du vergai, laikomi Gal-Salo“. Toliau seka abiejų vergų vardai: „En-pap X ir Sukkalgiras“.
Mes nežinome lentelės sukūrimo konteksto ir kada ji tiksliai buvo sukurta. Tačiau šioje lentelėje minimi trys žmonės taip pat yra pretendentai į seniausiai istorijoje egzistavusių žmonių, kurių vardą žinome, titulą.
Bet, nepaisant to fakto, kad raštas atsirado Mesopotamijoje, savo pretendentą į seniausio žinomo vardo titulą turi ir Egiptas.
Iri Horas
Daug seniausių Egipto karalių vardų, kuriuos mes žinome iš vėlesnių šaltinių, negali būti patvirtinti: nėra jokių dar jų gyvenimo metais sukurtų įrašų, kurie patvirtintų, kad jie išties egzistavo. Tačiau yra viena ar dvi išimtys. Iri-Horas – viena iš tokių išimčių.
Iri Horas buvo ikidinastinio periodo Aukštutinio Egipto karalius. Jis valdė maždaug 3100 m. pr. Kr. – tad gyveno panašiu laiku kaip Gal Salas ar Kušimas. Jo vardo piktograma buvo sakalas, tad jo vardo reikšmė greičiausiai yra „priklausantis Horui“.
Iri Horo kapą archeologas Flindersas Petrie atkasė 1902 m. Abydoso, vieno seniausių Egipto miestų, kapinėse. Jo kape rasti keli ąsočiai su piktograma, simbolizuojančia jo vardą, taip kapas buvo priskirtas būtent jam.
Na, o 2012 m. Sinajaus dykumoje buvo rastas įrašas ant uolos, kuris taip pat minėjo Iri Horą – jo piktograma pavaizduota ant laivo greta simbolio, kuris simbolizavo Memfio miestą.
Tai archeologai priėmė kaip galutinį įrodymą, kad karalius, vardu Iri Horas, išties egzistavo ir nebuvo tik vėlesnių kartų išmonė.
Vis dėlto ne visi yra iki galo tikri, kad Iri Horas yra vardas. Nė vienoje vietoje, kur buvo rastas Iri Horo vardo įrašas, jis nėra apibrėžtas serekhu – specialiu stačiakampiu, kuriuo senovės egiptiečiai įprastai visuomet apibrėždavo savo valdovų vardus, kai juos užrašydavo.
Todėl dalis ekspertų mano, kad piktograma, kurią daugelis sieja su Iri Horo vardu, iš tiesų reiškia ne vardą, o bendrinį žodį panašiai kaip – žodis „faraonas“. Jie teigia, kad „iri horas“ yra ne vardas, o senovinis, vėliau nebeegzistavęs titulas.
Skorpionas I
Egzistuoja dar vienas egiptietiškas vardas, kurį verta aptarti. Ir, skirtingai negu pirmųjų trijų pavyzdžių atveju, šis vardas jau yra siejamas su aiškia data.
Abydoso kapinėse buvo rastas ir dar vienas įdomus kapas. Jis buvo išplėštas dar antikos laikais, bet jame liko keli šimtai molinių indų.
Ant jų yra įrašai, kuriuose vaizduojamas skorpionas ir medis. Ir šie įrašai jau yra apibrėžti serekhu. Taip pat kape buvo rastas specialus skeptras su dramblio kaulo galva – karaliaus simbolis.
Remdamiesi šiais radiniais, archeologai mano, kad kad šis kapas priklauso karaliui Skorpionui I, kuris tikriausiai valdė kiek anksčiau negu Iri Horas. Manoma, kad jo vardas kilo iš skorpionų deivės Serket, kurios simbolis yra jo vardo dalis.
Duomenų apie Skorpioną esama ne tik šiame kape – egzistuoja 5000 metų senumo piešinys ant sienos Tėbų dykumoje, kuris vaizduoja Skorpiono pergalę prieš kitą valdovą, „Buliaus galvą“.
Tačiau svarbiausias radinys, kalbant apie mums rūpimą temą, tai yra vardo senumą, yra molinių indų turinys.
Juose buvo rasta gelsva masė, kurią ištyrus pasirodė, kad ji kadaise turbūt buvo vynas, nes jos cheminė sudėtis buvo panaši į vyno sudėtį.
Tai tapo vienu seniausių vyno egzistavimo įrodymų. Be to, pavyko nustatyti, kad masė buvo sukurta maždaug 3150 m. pr. Kr. Kitaip tariant, leido gana tiksliai datuoti Skorpiono I mirties metus.
Kadangi kalbame apie labai senus laikus, šimtaprocentinės tikimybės, kad Skorpionas tikrai egzistavo, nėra ir šiuo atveju.
Tačiau yra bent jau labai tikėtina, kad Skorpionas I buvo vienas pirmųjų Egipto valdovų, galbūt netgi prisidėjęs prie Egipto suvienijimo, nors nieko daugiau apie jį ir nežinome.
O į klausimą, kas yra seniausiai istorijoje egzistavęs žmogus, kurio vardą žinome, kaip matote, konkretaus ir visuotinai priimto atsakymo nėra. Galbūt vėlesni istorikų ir archeologų tyrinėjimai dar padės rasti tikslesnius atsakymus.
Tekstas parengtas pagal „History Collection“.
