Katalikų bažnyčioje egzistuoja šventoji vardu Korona. Ir jos palaikai ilsisi pandemijos židinyje

Kartais realybė būna labiau ironiška už knygas ar filmus. Katalikų bažnyčioje ne tik egzistuoja šventoji vardu šv. Korona – jos palaikai ilsisi būtent Šiaurės Italijoje, teritorijoje, kur anksčiau negu kitur Europoje prasidėjo ir iki šiol siaučia koronaviruso pandemija, rašo aleteia.org.
Bažnyčia, kur, kaip tradiciškai manoma, saugomai šv. Koronos palaikai
Bažnyčia, kur, kaip tradiciškai manoma, saugomai šv. Koronos palaikai / Google Maps nuotr.

Veneto regione Italijoje, kuris Europoje tapo vienu pirmųjų pandemijos židinių, yra nedidelis Anzu miestelis.

Šiame mieste stovi bažnyčia, kur, bent jau taip teigiama, nuo IX a. guli šv. Viktoro ir šv. Koronos palaikai. Vardas „Korona“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „karūna“.

Wikimedia Commons pav./1480 m. miniatūra, rodanti Viktoro ir Koronos kankinystę
Wikimedia Commons pav./1480 m. miniatūra, rodanti Viktoro ir Koronos kankinystę

Apie šv. Koroną istorinių faktų yra žinoma labai mažai. Tačiau ją ir šv. Viktorą, kuriam ji meldėsi, Romos katalikų bažnyčia laiko kankiniais. Kur ir kada tiksliai jie gyveno, vienareikšmio sutarimo šaltiniuose nėra.

Daugelis senųjų krikščioniškų tekstų teigia, kad jie apie 170 m. po Kr. gyveno dabartinės Sirijos teritorijoje, kurią tuomet valdė romėnai. Kiti tekstai nurodo konkrečiai Sirijos sostinę Damaską, dar kiti – Antiochiją dabartinėje Turkijoje. Esama ir tekstų, kur nurodoma, kad jie gyveno Aleksandrijoje (Egiptas) ar Sicilijoje.

Ne visai sutariama ir amžiaus, kuomet jie gyveno – dalis šaltinių nurodo, kad jie gyveno III a. Bet kuriuo atveju tuomet, kai jie gyveno, tai buvo Romos imperijos teritorija – tuomet imperija dar nebuvo žlugusi.

Daugelis šaltinių teigia, kad jie mirties bausme buvo nubausti valdant imperatoriui Markui Aurelijui. O mirties bausmę jiems skyrė romėnų teisėjas, vardu Sebastianas.

Pagrindiniai faktai legendose sutampa. Pasak legendų, Viktoras buvo romėnų kareivis. Romėnai išsiaiškino, kad Viktoras yra krikščionis. Jie jį atvedė pas teisėją Sebastianą. Sebastianas nekentė krikščionių ir nutarė, kad Viktoras turi tapti pavyzdžiu, kaip jiems baigiasi.

Viktoras buvo surištas ir jį rykštėmis plakė tol, kol jo „oda karojo nuo kūno“. Tada Sebastianas įsakė išplėšti jam akis. Tačiau per visą šį laiką Viktoras niekada neatsisakė Kristaus.

Visą šią situaciją matė netoliese buvusi šešiolikmetė mergina Korona. Ji buvo vieno iš kareivių žmona, ir ji taip pat buvo krikščionė. Jos vyras nežinojo, kad ji yra krikščionė.

Viktorą kankinant, Korona nutarė, kad ji turi padėti mirštančiam vyrui. Ji apsisprendė parodyti, kad yra krikščionė, viešai, visiems matant. Nubėgusi prie Viktoro, ji pradėjo melstis ir guosti jį. Neilgai truko, kol kareiviai ją taip pat atvedė pas teisėją Sebastianą.

Wikimedia Commons pav./1480 m. miniatūra, rodanti Viktoro ir Koronos kankinystę
Wikimedia Commons pav./1480 m. miniatūra, rodanti Viktoro ir Koronos kankinystę

Teisėjas pasipiktino, kad ši jauna moteris negerbia jo autoriteto. Jis nurodė ją tuojau pat pasodinti į kalėjimą ir kankinti. Tada jis nurodė ją pririšti prie dviejų palmių, kurios buvo nulenktos iki žemės viena link kitos.

Koroną pririšus, palmes laikiusios virvės buvo nukirstos ir palmės grįžo į savo įprastinę padėtį su tokia jėga, kad Korona buvo tiesiog perplėšta pusiau. Taip, išradingumo tuometiniams kankintojams netrūko...

Tada Sebastianas įsakė Viktorui nukirsti galvą. Tačiau krikščionys, tuomet savo religiją dar galėję išpažinti tik slapčia, matė, kas vyksta.

Viktoras ir Korona buvo pradėti garbinti, krikščionys maldose prašė jų malonės ir pagalbos kovoje su įvairiais iššūkiais. Esama ir liudijimų, kad jiems melstasi ir prašant apsaugoti nuo maro – viduramžiais siautusios pandemijos.

Žinoma, patikimų istorinių liudijimų tam, kas aprašyta aukščiau, nėra. Tačiau yra žinoma, kad Viktoras ir Korona kaip šventieji buvo krikščionių garbinami gerokai iki tol, kol Bažnyčios kanonizacijos procesai buvo standartizuoti ir įsigalėjo tvarka, kad šventuoju asmenį gali paskelbti tik popiežius.

Wikimedia Commons pav./XIV a. nutapytas šv. Koronos paveikslas Danijos nacionalinėje galerijoje
Wikimedia Commons pav./XIV a. nutapytas šv. Koronos paveikslas Danijos nacionalinėje galerijoje

Pirmasis asmuo, kurį šventuoju paskelbė popiežius, buvo Augsburgo vyskupas Ulrichas, miręs 973 m. Jį popiežius Jonas XV šventuoju paskelbė 993 m. Popiežiaus Grigaliaus IX valdymo laikais (1247–1241 m.) kanonizacijos tvarka buvo įtvirtinta.

Anzu miestelyje šventykloje kaulai, kurie tradiciškai yra laikomi būtent šv. Viktoro ir šv. Koronos palaikais, guli nuo IX a. Šv. Koronos diena yra gegužės 14 d.

1943 ir 1981 m. Anzu bažnyčioje esantys kaulai buvo ištirti ir patvirtinta, kad jie yra dviejų žmonių – vyro ir moters. 1981 m. tyrimų metu taip pat ant jų atrasta kedrų žiedadulkių. Kedrai beveik prieš du tūkstančius metų augo Viduržemio jūros baseine, ir mokslininkai patvirtino, kad Sirijoje šie augalai išties augo.

Bent kurį laiką į bažnyčią, kur saugomi šv. Koronos palaikai, nuvykti tikrai nepavyks. Bet, jei esate tikintis, galite pasimelsti šv. Koronai, kad koronaviruso pandemija greičiau praeitų.

Parengta pagal aleteia.org.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis