Portalas 15min kviečia susipažinti su Vatkino bokšto idėjos gimimo, jos įgyvendinimo pradžios ir liūdno žlugimo istorija.
Pavydėjo prancūzams
Kai Eifelio bokštas Paryžiuje 1889 m. buvo oficialiai inauguruotas, dalis britų į jį žiūrėjo ne su susižavėjimu, o su pavydu. Galiausiai jie nutarė, kad prancūzams reikia parodyti jų vietą, pastatant bokštą, kuris būtų dar aukštesnis ir didingesnis.
Pagrindinis idėjos, kad Anglijai reikia aukšto bokšto, šalininkas buvo seras Edwardas Watkinas – įtakingas britų parlamento narys, prieš tai vadovavęs geležinkelio bendrovei.
E.Watkinas buvo savotiškas savo laikų Elonas Muskas ar Steve'as Jobsas – ambicingas vizionierius, turėjęs daug idėjų ir dalį jų įgyvendinęs. Bet ne viskas, prie ko jis prisiliesdavo, tapdavo auksu.
Jis buvo vienas politikų, kurių dėka Londone kiek anksčiau buvo pradėtas tiesti „metropoliteno geležinkelis“, dabar geriau žinomas tiesiog kaip Londono metro.
Argumentai, kodėl Londonui reikia bokšto, buvo susiję ne vien tik su britų nacionalinio pasididžiavimo jausmais ir noru aplenkti prancūzus. Eifelio bokštas, vos atvėręs duris lankytojams, sulaukė didžiulio jų antplūdžio.
O su lankytojais atėjo ir pinigai. Tad Eifelio bokštas tapo sėkminga investicija. Pinigus Eifelio bokšto valdytojai uždirbo iš parduotų bilietų, pelningai dirbo ir bokšte veikę restoranai bei parduotuvės.
Per pirmuosius metus po atidarymo išlaidos Eifelio bokšto statybai atsipirko beveik visiškai: bokšto statyba kainavo apie 280 tūkst. svarų, o pelnas, uždirbtas per metus, siekė 260 tūkst. svarų.
E.Watkinas suprato – jei panašus bokštas iškiltų ir Londone, galbūt ir šiame mieste turistų srautai išaugtų. Jis įsigijo ir bokštui skirtą žemės plotą šalia Vemblio – tuomet niekuo neišskirtinio kaimo Londono priemiestyje.
G.Eiffelis atsisakė prisidėti
Turint žemės plotą, reikėjo rasti projektuotoją. Iš pradžių E.Watkinas tiesiog kreipėsi į Gustavą Eiffelį, prašydamas jo pagalbos suprojektuojant bokštą. Tačiau G.Eiffelis atsisakė, pareiškęs, kad jo tautiečiai prancūzai pasipiktintų, jei jis imtųsi projektuoti antrą Eiffelio bokštą kitoje šalyje.
Tuomet nutarta paskelbti konkursą ir taip rasti geriausią bokšto projektą.
Jau 1890 m. buvo paskelbtas konkursas architektams – visi norintys galėjo siūlyti savo „Londono bokšto“ projektus.
Pagal konkurso taisykles, suprojektuotas bokštas turėjo būti bent jau 1200 pėdų (366 metrų) aukščio. Kitaip tariant, bent 200 pėdų (61 metru) aukštesnis už Eifelio bokštą, kurio aukštis buvo 305 m.
Konkursas sulaukė didelio susidomėjimo – iš viso jo organizatoriai sulaukė net 68 paraiškų. Daugelis projektų siūlė statyti bokštą, kuris būtų labai panašus į Eifelio bokštą, tačiau kai kurie projektai buvo net labai originalūs.
Galiausiai nugalėtoju buvo išrinktas dizainas nr. 37, kurį pasiūlė inžinierius A.D.Stewartas ir architektai J.M.Maclarenas ir W.Dunnas.
Jiems atiteko ir pagrindinis konkurso prizas – 500 ginėjų.
Ketino bokšte įrengti pirtį ir žiemos sodą
Laimėjęs konkurse bokšto dizainas buvo apibūdintas kaip „rytietiškų bruožų“. Bokšto aukštis baigus jo statybas turėjo siekti 1200 pėdų (366 metrus).
Vis dėlto jau prasidėjus statyboms projektas buvo pakoreguotas ir suplanuota, kad aukštis sieks tik 1175 pėdas (358 metrus).
Vis dėlto net ir sumažėjęs bokštas turėjo tapti aukščiausiu statiniu Londone. Jei būtų baigtas statyti, jis būtų buvęs daugiau negu dešimtkart aukštesnis negu tuomet aukščiausias Londono pastatas – Šv. Pauliaus katedra.
Projektuotojų užmojai buvo įspūdingi kalbant ne tik apie aukštį. Pagal projektą, Vatkino bokštas turėjo būti ir erdvesnis negu Eifelio bokštas. Planuota, kad jame veiks restoranai, parduotuvės, teatras, turkiška pirtis, žiemos sodas ir „daug kitų pramogų“.
Kaip ir Eifelio bokšte, Vatkino bokšte planuota įrengti liftus, kurie būtų lankytojus kėlę į bokšto viršų. Taip pat bokšto viršutiniame aukšte ketinta įrengti observatoriją ir dar kelias moksliniams eksperimentams skirtas patalpas.
Taip pat skaitykite: Nuo Teksaso kaubojų miestelio iki Sibiro kaimo – 9 Eifelio bokšto kopijos, apie kurias nežinojote
Liūdnas bokšto likimas
„Didijį Londono bokštą“ arba „Vatkino bokštą“, kaip tuomet jis buvo vadintas, apsispręsta statyti Vemblio parke. Statybos prasidėjo 1892 m. Tačiau bokštą stačiusi E.Watkino įkurta bendrovė „Metropolitan Tower Company“ tuoj susidūrė su iššūkiais.
Paaiškėjo, kad žemės plotas, pasirinktas statyboms, yra labai pelkėtas, todėl statybos beveik iš karto pradėjo atsilikti nuo grafiko.
Be to, projektas susidūrė su investicijų pritraukimo problemomis. Tai lėmė, kad projektą teko peržiūrėti ir kai kurių dalykų atsisakyti. Tai savo ruožtu sukėlė problemų struktūros stabilumui ir dar labiau sulėtino statybas.
Vis dėlto 1896 m. pirmasis statybų etapas buvo baigtas ir pirmasis bokšto aukštas atvertas visuomenei. Jo aukštis siekė 47 metrus. Kaip jis atrodė, galite matyti žemiau.
Bet tokio aukščio statinys lankytojų nesudomino. Nors projekto vykdytojai tikėjosi, kad turistai ims plūsti būriais ir už bilietus gautos lėšos padės finansuoti tolimesnę bokšto statybą, viltys neišsipildė.
Galiausiai bendrovė susidūrė su neišsprendžiamomis finansinėmis problemomis ir ją teko likviduoti.
Vatkino bokštas taip ir liko nebaigtas. Kurį laiką jis buvo tiesiog įdomi naujai įrengto Vemblio parko peizažo dalis.
1901 m. pagrindinis projekto šalininkas E.Watkinas patyrė insultą ir mirė. Neilgai trukus ir ta nedidelė bokšto dalis, kurią spėta pastatyti, buvo uždaryta.
Apleistą bokštą londoniečiai ėmė vadinti „Vatkino kvailyste“ arba „Londono kelmu“. 1904 m., nutarus, kad bokštas yra nesaugus ir į jį savavališkai bandantys lipti asmenys gali susižaloti, jis buvo išmontuotas.
Vis dėlto aplink bokštą įrengtas parkas, netgi nugriovus bokštą, išliko populiarus tarp londoniečių kaip poilsio erdvė.
1923 m. vietoje, kur buvo pradėtas statyti Vatkino bokštas, iškilo Vemblio stadionas, tapęs garsiausiu Londono stadionu.
Kai 2000 m. nugriovus senąjį stadioną toje pačioje vietoje buvo pradėtas statyti naujas, statybininkai aptiko ir betoninius senojo bokšto pamatus.
Dabar apie bokšto istoriją primena tik netoli Vemblio stadiono esantis vietinis alaus baras „Vatkino kvailystė“.
Parengta pagal Interestingengineering.com.
