Nikola Tesla 1884 metais persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Aplinka išradėjui čia buvo paprasčiausiai geresnė, o jo persikėlimą paskatino ir pats Thomas Edisonas.
Nuo 1900 iki 1922 metų Tesla gyveno „Waldorf Astoria“ viešbutyje Niujorke, o tada persikėlė į „St. Regis“ viešbutį. Iš jo išsikėlė jau kitais metais – tuomet išsikraustė į „Hotel Pennsylvania“, o 1930-aisiais – į „Hotel Governor Clinton“.
Į paskutinius savo namus Tesla išsikėlė 1934 metais – tai taip pat buvo viešbutis „New Yorker“, kuriame 1943 metais mokslininkas ir mirė.
Kodėl Tesla gyveno viešbučiuose? Na, didžiąją laiko dalį jis vis tiek praleisdavo laboratorijose, kuriose dažnai ir miegodavo. Nors kintamosios elektros srovės licencijos jam atnešė nemenkas pajamas, jis nebuvo labai turtingas.
Už viešbučius N.Tesla nemokėjo. Iš visų paminėtų viešbučių mokslininkas buvo išspirtas dėl skolų, netvarkos ir balandžių (apie juos vėliau).
Kambarys „New Yorker“ taip pat nebūtų buvę paskutiniai Teslos namai, jei ne „Westinghouse Electric & Manufacturing“ finansinė parama – būtent ši kompanija ir dengė Tesla sąskaitas paskutinį mokslininko gyvenimo dešimtmetį.
Ir tai nebuvo vienintelis būdas, kaip Tesla erzino aplinkinius. Jis visada tvirtino, kad myli moteris, tačiau negali savęs padalinti ir mokslui, ir santykiams.
Tačiau vėliau jis visuomenėje pastebėjo pokyčius, kurie jam nepatiko. Viename interviu 1924 metais jis sakė: „Vietoje švelnaus balso švelnios moters, kurią garbinu, dabar turime moterį, kurios didžiausia gyvenimo sėkmė yra būti kiek įmanoma panašesnei į vyrą apranga, balsu ir veiksmais, sporte ir kituose pasiekimuose. Moterų noras pastumti vyrą į šalį, atmetant senąją bendradarbiavimo gyvenime dvasią, mane nuvilia.“
1926 metais Tesla atskleidė, jog mano, kad ateityje moterys taps dominuojančia lytimi ir visuomenė bus valdoma „bičių motinėlių“.
Šiandien tokie žodžiai daug ką įžeistų, bet tuomet taip manė daugybė vyrų. Tačiau balandžius taip mylėjo tik Tesla.
Minėjome, kad jis buvo įsitikinęs, kad negali savęs padalinti mokslui ir romantiniams santykiams, tačiau dalį savęs balandžiams jis skyrė negailėdamas. Kasdien stengėsi juos lesinti bent jau pro viešbučio langą. Kartą jis sutiko sužeistą baltą balandį su pilkais sparnų galais ir išleido 2000 dolerių jo gydymui.
„Tai buvo patelė. Man tereikėjo panorėti ir pakviesti ją, ir ji greitai pas mane atskrisdavo. Mylėjau tą balandį kaip vyras myli moterį, ir ji mylėjo mane. Kol ją turėjau, mano gyvenimas turėjo prasmę“, – taip apie tą balandį kalbėjo Tesla.
Beje, mokslininkas, kuris pats buvo labai liesas, nekentė viršsvorį turinčių žmonių. Ir ne šiaip nekentė – juos laikė šlykščiais. Kartą dėl viršsvorio jis atleido sekretorę – teigė, kad negali į ją žiūrėti. Kitai savo darbuotojai jis kartą liepė eiti namo ir persirengti.
Vis dėlto tai – tik dalis N.Teslos charakterio. Keistus N.Teslos charakterio bruožus pateikiant taip koncentruotai, gali susidaryti ir neigiamas šios asmenybės paveikslas. Tačiau amžininkai teigė, kad su N.Tesla malonu bendrauti ir leisti laiką.
