Tačiau tam tikromis aplinkybėmis ir kainos gali būti brangios ar brangti. Tuomet, kai kalbama apie pačių kainų kainą – o tiksliau, kainų etikečių kainą.
Beveik kiekvienoje kurio nors iš didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėje galima rasti tūkstančius kainų etikečių. Taip pat plakatų, skelbiančių apie įvairias nuolaidas ir pan.
Visas šias etiketes reikia atspausdinti – o juk kainuoja ir popierius, ir rašalas.
Imant vieną ar net dešimt etikečių, žinoma, jų kaina yra minimali, tačiau kuomet kalbame apie viso prekybos tinklo, kurį sudaro dešimtys ar šimtai parduotuvių, etiketes, galime pagrįstai sakyti, kad kainos kainuoja.
Be to, pasaulis būtent dabar susiduria su vadinamąja „popieriaus krize“ – išskirtiniu popieriaus kainų kilimu. Spaustuvės ir leidyklos dėl to jau skundėsi ne kartą.
Ar prekybos tinklai susiduria su popieriaus krize ir dėl to bando sutaupyti mažindami išlaidas etikečių spausdinimui? Kiek kainuoja kainos ir ar kainos brangsta? Bandydami rasti atsakymus į šiuos klausimus, susisiekėme su prekybos tinklų atstovais. Klausėme, kiek jie per savaitę ar mėnesį išleidžia kainų etikečių spausdinimui ir ar išlaidos augo.
„Iki“ kainų kaina – 5000 Eur per savaitę
Vienoje tinklo „Iki“ parduotuvėje per savaitę pakeičiama vidutiniškai apie 8 000 kainolapių, arba maždaug 1 200 lapų, 15min nurodė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Jos teigimu, kainolapių spausdinimo sąnaudos visame tinkle apytiksliai sudaro daugiau nei 5000 Eur per savaitę.
Iš viso šiuo metu „Iki“ prekybos tinklą sudaro 231 parduotuvė. Tad galima apytiksliai apskaičiuoti, kad per savaitę vienos parduotuvės kainolapiai vidutiniškai kainuoja apie 22 Eur, per metus vienos parduotuvės kainolapiai – apie 1150 Eur, o visų tinklo parduotuvių kainolapiai – apie 260 tūkst. Eur.
Visgi tikėtina, kad ateityje ši suma mažės. 2019 m. „Iki“ pradėjo diegti elektroninius kainolapius. Šiuo metu jie įdiegti penkiose didmiesčių parduotuvėse.
V.Budrienės teigimu, pirmiausia šie kainolapiai skirti sutaupyti darbuotojų laiko sąnaudoms, skiriamoms kainolapiams keisti. Tačiau siekis taupyti popierių – irgi viena iš jų diegimo priežasčių.
„Elektroninių kainolapių įdiegimas leidžia pastebimai sumažinti popieriaus, rašalo ir spausdinimui reikalingus resursus. Parduotuvėse, kuriose įdiegta ši technologija, sutaupoma iki 50 proc. popieriaus”, – 15min teigė V.Budrienė.
Be to, anot jos, elektroniniai kainolapiai iki minimumo sumažina žmogiškųjų klaidų tikimybę, keičiant prekių kainas.
„Lidl“ irgi mažina kaštus diegdama elektroninius kainolapius
Vienoje „Lidl“ parduotuvėje kainolapiams per metus išleidžiama suma paprastai siekia kelis šimtus eurų, 15min nurodė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Lietuvoje veikia 60 „Lidl“ parduotuvių. Tad galima apytiksliai apskaičiuoti, kad per savaitę vienos parduotuvės kainolapiai kainuoja apie 8 eurus, o visos parduotuvės kainolapiams per metus išleidžiama apie 20–25 tūkst. eurų.
„Mūsų prekybos tinklo formatas leidžia efektyviai valdyti resursus kainolapių spausdinime. Turime optimalų, kruopščiai atrinktą asortimentą, jam taikome standartizuotų formatų kainolapius, siekdami sunaudoti kuo mažiau popieriaus. Be to, taikome ir specialiai spausdinamų „Duplex“ kainolapių formatą. Spausdinant tokio tipo kainolapius yra galimybė ant abiejų lapo pusių spausdinti skirtingo dydžio kainolapius – tiek juostinius, tiek ir A5 formato“, – 15min sakė L.Skersytė.
Be to, ji nurodė, kad „Lidl“ kai kuriose parduotuvėse taip pat diegia elektroninius kainolapius. Pasak jos, vien šis pokytis leidžia išlaidas kainolapių spausdinimui sumažinti penktadaliu.
„Rimi“: spausdintos komunikacijos priemonių kaina auga
Likusių prekybos centrų atstovai skaičių, kiek jiems kainuoja kainolapių spausdinimas, neatsiuntė.
Pasak „Rimi“ ryšių su visuomene atstovės Gabrielės Šerėnienės, visoms bendrovės komunikacijos priemonėms, įskaitant kainolapius, spausdinti naudojamas popierius iš gamintojų yra perkamas trijų Baltijos šalių mastu.
Jos teigimu, kainų etiketės sudaro tik dalį komunikacijos priemonių parduotuvėse, todėl išskirti, kiek kainuoja būtent kainų etikečių spausdinimas, „Rimi“ negali.
„Vis dėlto popieriaus kainoms pastaruoju metu smarkiai augant patvirtiname, kad spausdintos komunikacijos priemonės mums kainuoja daugiau nei įprastai“, – teigė G.Šerėnienė.
„Norfos“ atstovas spaudai nurodė, kad bendrovė tokios statistikos neveda. Pasak jo, didesnę dalį kainų etikečių „Norfa“ pasidaro pati, tik mažesnė dalis, pvz., plakatai, užsakomi spaustuvėje.
„Maximos“ atstovė nurodė, kad tokių skaičių, kiek kainuoja kainų etiketės, iki šiol bendrovėje niekas nėra skaičiavęs, o skaičiavimas užtruktų labai ilgai.
