Tai susiję su kalendoriaus pasikeitimu. Spalio revoliucija, dar žinoma kaip Raudonasis spalis, išties prasidėjo spalį. Ji prasidėjo Petrograde (dabartinis Sankt Peterburgas) 1917 m. spalio 24–25 d. Tačiau tai buvo kitos eros spalis.
Carinė Rusija 1917 m. dar naudojo Julijaus kalendorių – laiko skaičiavimo sistemą, kurios ištakos siekia dar 45 m. pr. Kr.
Tačiau didžioji likusios Europos dalis tuo metu jau naudojo Grigaliaus kalendorių – patobulintą Julijaus kalendoriaus versiją. Grigaliaus kalendorių 1582 m. įvedė popiežius Grigalius XIII.
Naujo kalendoriaus prireikė, nes senasis nebuvo visiškai tikslus. Pagal Julijaus kalendorių, metai turi 365 dienas, išskyrus kas ketverius metus būnančius keliamuosius metus, kurie turi 366 dienas. Tad metai vidutiniškai trunka 365,25 dienas.
Tačiau toks skaičiavimas nėra visiškai teisingas. Iš tikrųjų astronominiai metai – laikas, per kurį Žemė pilnai apsisuka aplink Saulę – trunka maždaug 365,2423 dienos.
Tai yra šiek tiek mažiau negu vidutinė metų trukmė pagal Julijaus kalendorių. Nors skirtumas yra labai nedidelis – maždaug dešimt minučių per metus – bėgant metams jis vis augo.
XVI a. pab., kuomet Julijaus kalendorius jau buvo naudojamas ilgiau negu pusantro tūkstančio metų, nuo astronominio kalendoriaus jis jau buvo nukrypęs beveik dvi savaites.
Tai visų pirma kėlė problemų apskaičiuojant Velykų datą – nors nuo pirmųjų krikščionybės amžių buvo įprasta, kad Velykos yra pavasarį, o jų data artima pavasario lygiadieniui, kai kuriais metais Velykos jau labai nutoldavo nuo šios datos.
XVI a. astronomas ir gydytojas Aloyzas Lilius rado sprendimą šiai problemai. Jis pasiūlė skaičiuoti taip: keliamieji metai yra visi metai, kurie dalinasi iš keturių, išskyrus metus, kurie dalinasi iš 100, bet nesidalina iš 400.
Paprasčiau pasakius, tai reiškia, kad nors 1600 m. ir 2000 m. buvo keliamieji metai, 1700 m., 1800 m., 1900 m. keliamaisiais metais nebuvo, nors jie ir dalinosi iš 4. Po, tarkime, 1896 m. kiti keliamieji metai atėjo tik 1904 m.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėjo išspręsti kalendorių neatitikimą. Tačiau to neužteko – pereinant prie naujojo kalendoriaus dešimties „perteklinių“ dienų, susikaupusių per pusantro tūkstančio metų, reikėjo atsisakyti.
Popiežiaus valstybė tai padarė 1582 m. – po spalio 4 d. tiesiog atėjo spalio 15 d. Tą patį padarė ir kitos katalikiškos šalys. Iš pradžių tik kelios, bet iki XVIII a. naujasis kalendorius įsitvirtino didžiojoje dalyje Europos.
Tačiau stačiatikių valstybės, kurios nepripažino popiežiaus valdžios, nepripažino ir naujojo kalendoriaus. Tarp jų ir Rusija. Jos toliau gyveno pagal Julijaus kalendorių.
Skirtumas tarp Julijaus ir Grigaliaus kalendorių XX a. pradžioje buvo 13 dienų. Tad 1917 m. spalio 25 d. Rusijoje buvo 1917 m. lapkričio 7 d. didžiojoje dalyje Europos.
Į valdžia atėję bolševikai netrukus Rusijoje nutarė įvesti Grigaliaus kalendorių, kurį tuomet jau naudojo didžioji dalis pasaulio.
Tai buvo vienas veiksmų, kuriais siekta sugriauti senojo režimo palikimą ir parodyti, kad Rusija yra pasaulietiška, internacionalinė valstybė.
Naujasis kalendorius įsigaliojo jau 1918 m. Po 1918 m. sausio 31 d. Rusijoje iš karto sekė 1918 m. vasario 14 d. ir rusiškas kalendorius susilygino su kitų pasaulio šalių kalendoriumi.
Na, o Spalio revoliucijos metinės, kuri pagal naująjį kalendorių prasidėjo lapkričio 7 d., buvo pradėtos minėti lapkritį.
Tai reiškė, kad vasario pradžioje gimę rusai 1918 m. tiesiog neturėjo progos atšvęsti savo gimtadienio. Tačiau valstybę apėmusių neramumų ir suirutės akivaizdoje tai buvo mažiausias jų rūpestis.
_____________________________________________________________________
Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.