Julijų–Klaudijų dinastija, valdžiusi Romą 27 m. pr. m. e. – 68 m. e. m., skatino visus kalbėti taisyklinga lotynų kalba. Tačiau, reikia pripažinti, tai įtvirtino tik klasikinės lotynų kalbos naudojimą rašte.
Romėnai labai mėgo biurokratiją, o raštingumas imperijoje siekė tiems laikams įspūdingus 5-30 % (priklauso nuo to, ką laikytume raštingu). Tačiau gatvėse klasikine lotynų kalba kalbėjo nedaug žmonių.
Ar susitikę su draugais kalbate taisyklinga lietuvių kalba? Greičiausiai, kad ne (jei taip, esate labai laimingi).
Romos miesto piliečiai kalbėjo šnekamąja lotynų kalba, kuri daug skyrėsi nuo klasikinės. Sutrumpinimai, praleisti žodžiai, daug perkeltinės prasmės ir žargono. Tačiau net ne tai rodo, kad Romos imperijos žmonės lotyniškai tikrai kalbėjo ne taip jau dažnai.
Nesupraskite klaidingai – lotynų buvo oficiali imperijos kalba, ypač plačiai naudota tarp karininkų, politikų, filosofų ir poetų. Tačiau standartizuoto mokymo sistemos nebuvo.
Netgi užkariautose teritorijose romėnai lotynų kalbą plėtė per pacem societatis būdu – leido žmonėms ją priimti patiems. Ir jie ją priėmė, bet ne visi ir ne visur. Todėl visa Romos imperija buvo nusėta regioninėmis kalbomis.
Lotynų kalba laikyta vienijančiu veiksniu. Tačiau romėnai suprato, kad šios kalbos primesti paprastiems žmonėms nepavyks, juolab, kad net Apeninų pusiasalio dalis kalbėjo graikiškai.
Taigi, kai kitą kartą išgirsite ką nors sakant „romėnai kalbėjo lotyniškai“ galite nusišypsoti – jie kalbėjo daugybe kalbų ir lotynų Romos imperijos taip niekada ir nesuvienijo.
Įvairiose srityse (biurokratijoje ir karyboje) lotynų buvo naudojama labai plačiai iki 6-7 amžiaus, tačiau vėliau nugrimzdo į religijos, filosofijos ir, galiausiai, istorijos puslapius.
Beje, jei klasikinė lotynų kalba būtų tapusi ne šiaip pagrindine, bet ir vieninga Romos imperijos kalba, ji tikriausiai būtų išlikusi iki šiol. Kartais manoma, kad Romos biurokratija buvo priartėjusi prie lotynų kalbos įtvirtinimo Europoje.
„Jei visos jūros būtų rašalas, jei visos nendrės būtų rašikliai, jei visas dangus būtų popierius ir visi žmonės būtų raštininkai, jie vis tiek negalėtų užrašyti visų Romos valdžios rūpesčių“, – taip Romos biurokratija apibūdinta Babilonos Talmude.
