V.Vulovič vienintelė liko gyva po to, kai 1972 m. sausį lėktuvo, kuriuo ji skrido, bagažo skyriuje sprogo bomba ir lėktuvas sudužo Čekoslovakijoje.
Jugoslavijos pareigūnai manė, kad sprogdinimą įvykdė kroatų nacionalistai, bet kaltininkai taip niekada ir nebuvo rasti.
V.Vulovič gimė 1950 m. Belgrade (tuometinė Jugoslavija). Būdama 21-erių, ji tapo stiuardese – vėliau pati pasakojo, kad tokį gyvenimo kelią pasirinko, kad galėtų kartą per mėnesį apsilankyti Londone.
Ji prisijungė prie JAT – nacionalinių Jugoslavijos avialinijų. 1972 m. sausį ji dirbo stiuardese JAT avialinijų skrydyje iš Stokholmo į Belgradą, su sustojimais Kopenhagoje ir Zagrebe.
Sausio 26 d., maždaug 13 val. 30 min. Jugoslavijos avialinijų lėktuvas „Douglas DC-9“ pakilo Stokholme ir po valandos nusileido Kopenhagoje. Čia V.Vulovič ir prisijungė prie skrydžio įgulos.
Vėliau ji pasakojo mačiusi, kaip Kopenhagoje išlipo vienas iš keleivių, kuris atrodė ypatingai nervingas. Į tai dėmesį atkreipė ir kiti įgulos nariai. V.Vulovič vėliau spėjo, kad tai jis lėktuve paliko bombą.
Iš Kopenhagos lėktuvas, kuriuo, įskaitant įgulą, skrido 28 žmonės, pakilo 15 val. 15 min.
Sprogimas bagažo skyriuje nugriaudėjo beveik po valandos, lėktuvui skrendant 10 km 160 m aukštyje. Po sprogimo lėktuvas perlūžo pusiau. Tai įvyko virš Čekoslovakijos teritorijos, netoli Srbska Kamenicės kaimo.
Vėliau įvykdytas tyrimas parodė, kad V.Vulovič išgelbėjo tai, kad sprogimo metu maisto vežimėlis, kurį ji kaip tik stūmė, ją prispaudė prie sienos galinėje lėktuvo dalyje.
Tai reiškė, kad ji iškart po smūgio nebuvo sprogimo bangos išblokšta iš perlūžusio lėktuvo. Toks likimas laukė visų kitų keleivių ir įgulos narių. Visi likę 27 keleiviai ir įgulos nariai žuvo.
Be to, lėktuvo uodega, kurioje liko prispausta V.Vulovič, laimingo atsitiktinumo dėka nukrito ant medžiais apaugusio ir stora sniego danga padengto kalvos šlaito. Tai sušvelnino lėktuvo uodegos smūgį į žemę.
Ir tuo stiuardesės sėkmė nesibaigė. Tuoj pat po nelaimės, išgirdęs jos riksmus, ją rado vietinis kaimo gyventojas, vardu Bruno Honke.
Jis II pasaulinio karo metais buvo medikas ir mokėjo suteikti pirmąją pagalbą. Jis sugebėjo išlaikyti V.Vulovič gyvą, kol atvyko gelbėtojai.
Nors ir liko gyva, V.Vulovič patyrė labai sunkių sužalojimų. Nugabenta į ligoninę, V.Vulovič 10 dienų prabuvo komoje. Jai skilo kaukolė, lūžo du stuburo slanksteliai, dubens kaulas, keli šonkauliai ir abi kojos.
Prabudusi iš komos, vėliau V.Vulovič kurį laiką buvo iki juosmens paralyžiuota. Bet vėliau ji beveik visiškai atsigavo – tik šiek tiek šlubavo. Įvykio V.Vulovič visiškai neprisiminė.
Beje, išgyventi V.Vulovič padėjo ir jos turėtas sveikatos sutrikimas. V.Vulovič pasižymėjo žemu kraujo spaudimu.
Dėl to, ją vėliau tyrusių gydytojų nuomone, ji beveik iškart po sprogimo dėl sumažėjusio slėgio prarado sąmonę ir vėliau, jau smūgio į žemę metu, jos širdis atlaikė smūgį.
V.Vulovič vėliau teigė žinojusi apie savo žemą kraujo spaudimą. Ji taip pat žinojo, kad dėl šios priežasties gali nepraeiti medicininės patikros prieš stiuardesės darbą, todėl prieš pat patikrą išgėrė labai daug kavos. Medikai jos triuko nepastebėjo ir ji buvo priimta.
Įdomu tai, kad patirta nelaimė V.Vulovič neatbaidė nuo aviacijos ir ji grįžo dirbti į avialinijas – tiesa, jau ne kaip stiuardesė, o kaip avialinijų biuro darbuotoja.
Nors pati V.Vulovič norėjo vėl dirbti stiuardese, avialinijos su tuo nesutiko, manydamos, kad šiame darbe ji per daug trauks dėmesį. Nes Jugoslavijoje po stebuklingo išsigelbėjimo V.Vulovič tapo įžymybe.
1985 m. Gineso rekordų knyga oficialiai ją pripažino žmogumi, išgyvenusiu kritimą iš didžiausio aukščio. Apdovanojimą jai Londone įteikė jos mylimos grupės „The Beatles“ narys Paulas McCartney.
Nors stiuardese nebedirbo, pasveikusi V.Vulovič ne kartą lėktuvu skrido kaip keleivė. Ji teigė, kad keleiviai dažnai norėjo sėdėti greta jos, tikėdami, kad ji gimė po laiminga žvaigžde.
Kodėl dėl išpuolio įtarti kroatų nacionalistai? 1962-1982 m. laikotarpiu jie įvykdė dešimtis teroristinių išpuolių tiek prieš Jugoslavijos karinius taikinius, tiek prieš civilius.
Netgi tą pačią 1972 m. dieną traukinyje iš Vienos į Zagrebą taip pat sprogo bomba, sužeidusi 6 žmones.
Be to, kitą dieną žmogus, prisistatęs kroatų nacionalistu, paskambino Švedijos laikraščiui „Kvallsposten“ ir prisiėmė atsakomybę už teroro išpuolį.
Čekoslovakijos civilinės aviacijos tarnyba vėliau nustatė, kad sprogimą sukėlė lagamine paslėpta bomba. Visgi nė vienas žmogus niekada nebuvo areštuotas už dalyvavimą planuojant ar įvykdant išpuolį.
1990 m. V.Vulovič neteko darbo avialinijose dėl dalyvavimų protestuose prieš tuometinį Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių.
Visgi ji nebuvo areštuota, kaip daug kitų protestų dalyvių, nes Jugoslavijos valdžia bijojo, kad jos areštas sukels nepasitenkinimą šalyje. Ir vėliau nuolat aktyviai pasisakė prieš Jugoslavijoje paplitusį nacionalizmą.
Paskutiniai V.Vulovič gyvenimo metai nebuvo lengvi – ji vieniša gyveno savo bute Belgrade, išgyvendama tik iš pensijos.
Prašymus duoti interviu ji įprastai atmesdavo, teigdama, kad pavargo kalbėti apie savo kritimą. V.Vulovič mirė 2016 m., būdama 66 metų.
