Tai buvo 1980-ųjų gruodžio 20 diena. Devyniolikmetė Jean Hilliard ruošėsi artėjančioms Kalėdoms. Vykdama namo ji pateko į nedidelį eismo įvykį ir jos automobilis nebegalėjo tęsti kelionės.
Tiesą sakant, jis net nebegalėjo užsivesti, todėl greitai šąlanti mašina išginė Hillard ieškoti pagalbos.
Ji gerai žinojo, kur yra. Už šiek tiek daugiau nei 3 km nuo eismo įvykio vietos gyveno vienas iš jos draugų. Mergina ryžosi nueiti tą atstumą. Ir ji ėjo, tačiau po giedru nakties dangumi temperatūra vis krito ir krito, o Hillard vis silpo ir silpo.
Galiausiai ji suklupo ir neteko sąmonės – iki draugo namų durų buvo likę mažiau nei 5 metrai.
Buvo maždaug pirma valanda nakties. Daugelis žmonių miegojo, gatvėmis nevažinėjo automobiliai. Hillard liko gulėti šaltyje iki pat 7 valandos ryto, kol ryte ją pamatė žmonės ir iškvietė gydytojus.
Šešios valandos tokiame šaltyje galėjo nužudyti bet ką, tačiau merginą kažkas saugojo. Kartais spėliojama, kad tas kažkas buvo alkoholis, kuris neleido sušalti jos vidiniams organams.
O štai oda buvo visiškai sustingusi. Gydytojai pastebėjo gyvybės ženklus visiškai kietame kūne, tačiau Hillard buvo tokia sustingusi, kad net adatos į jos ranką nepavyko įdurti.
Jos akys nereagavo į šviesą, jos veidas visiškai nejudėjo, jos sąnariai buvo sukaustyti šalčio.
Medicininiai termometrai net negalėjo išmatuoti Hillard kūno temperatūros, o pulsas buvo nukritęs iki 12 dūžių per minutę.
Gydytojai net nežinojo, ko imtis. Hillard buvo suvyniota į kelias elektrines antklodes ir jos temperatūra buvo po truputį keliama. Lėtai, kad audiniai nebūtų per daug pažeisti.
Po dviejų valandų prasidėjo konvulsijos ir galiausiai mergina atgavo sąmonę. Iš pradžių buvo sutrikusi ir išsigandusi, tačiau netrukus nusiramino.
Žurnalistai teigė, kad J.Hillard patyrė stebuklą, gydytojai buvo kuklesni – jai tiesiog pasisekė.
Ji patyrė odos nušalimus, dalį kurių teko gydyti odos persodinimu. Tačiau galiausiai visiškai atsigavo.
Iš tikrųjų mokslinėje literatūroje yra aprašyti keli panašūs atvejai. Žmogaus kūnas yra prisitaikęs išgyventi tokiose kritinėse situacijose. Nukritus temperatūrai suaktyvinama kraujotaka kūno centre, o štai galūnės yra paaukojamos.
Mokslininkai taip pat mano, kad sulėtėjęs širdies ritmas organizmą tarsi sustabdo, leidžia jam išgyventi žemesnėje temperatūroje, kad išgyvenimo šansai būtų geresni.
Manoma, kad net hipotermija, tai yra organizmo reakcija į atšalimą iki pavojingos ribos, gali būti savisaugos mechanizmas.
