Portalo 15min rubrika „Ar žinai?“ pristato 11 įdomiausių faktų apie Maršalo salas.
1. Maršalo salos yra viena iš dešimties mažiausių pasaulio valstybių. Jose, 2018 m. duomenimis, gyvena apie 55 tūkst. gyventojų – maždaug tiek, kiek Alytuje. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Madžūras, jame gyvena apie pusę valstybės gyventojų.
2. Maršalo salos yra Ramiajame vandenyne, netoli pusiaujo, šiek tiek į vakarus nuo datos keitimosi linijos. Šią valstybę sudaro 29 atolai (koralinės kilmės žiedo formos salynai) ir daugiau negu 1200 mažų salų. Drauge visų salų plotas siekia apie 180 kv. km.
3. Vandenyno plotas, kuriame išsidėstę Maršalo salas sudarantys atolai, yra tokio dydžio kaip Meksika. Tai reiškia, kad atskiri atolai yra toli vienas nuo kito, o pagrindinė susisiekimo priemonė yra lėktuvas.
4. Oras Maršalo šalyse yra karštas, drėgnas ir lietingas. Salose visus metus laikosi panaši temperatūra – karščiausiu metu dieną apie 30 laipsnių, šalčiausiu metu naktį apie 24 laipsnius.
5. Maršalo salos buvo apgyvendintos prieš kelis tūkstančius metų. Pirmieji jas pasiekę europiečiai buvo Ferdinando Magelano ekspedicija, kuri 1520 m. keliavo aplink pasaulį. Ispanai iš pradžių šias salas vadino „Dažytomis salomis“ – tikėtina, kad dėl spalvingų vietinių gyventojų piešinių ant kūno.
Iki II pasaulinio karo salos ėjo iš rankų į rankas – jas įvairiu metu valdė Ispanija, Vokietija, Japonija.
6. II pasaulinio karo metu salas užėmusi JAV viename iš jų atolų – Bikini atole – 1946–1958 m. vykdė atominės bombos bandymus. Iš viso čia susprogdintos 67 atominės bombos. Čia 1952 m. išbandyta ir pirmoji vandenilinė bomba.
Per 40 metų laikotarpį JAV salų gyventojams sumokėjo daugiau negu 750 mln. dolerių vertės kompensacijų už įvykdytus bandymus.
7. 1954 m. Bikini atole įvykdyto „Castle Bravo“ termobranduolinės bombos bandymo metu klaida skaičiavimuose lėmė, kad sprogimas buvo dvigubai stipresnis, negu tikėtasi.
Tai lėmė, kad radioaktyvios medžiagos iškrito ne tik Bikini atole, bet ir ant dviejų artimiausių atolų, kurie nebuvo evakuoti prieš sprogimą. Daug šių atolų gyventojų tada nukentėjo nuo radiacinės ligos. Salose kai kurių rūšių vėžio atvejų iki šiol fiksuojama neproporcingai daug.
8. 1989 m. JAV Maršalo saloms suteikė nepriklausomybę. Nuo tada Maršalo salos yra prezidentinė respublika. Ji iki šiol išlaikė artimus ryšius su JAV, turi „laisvai asocijuotos valstybės“ statusą.
Šalies valiuta yra JAV doleris, o JAV suteikiama pagalba sudaro didelę šalies biudžeto dalį. Be to, Maršalo salų gyventojai gali laisvai persikelti į JAV.
9. Didžioji dalis salų gyventojų – maršaliečių – yra vietinės kilmės, jų protėviai čia gyvena nuo seniausių laikų. Šalyje yra dvi oficialios kalbos – anglų ir maršaliečių. Pastaroji kalba gimininga kitoms vietinėms Polinezijos regiono kalboms.
10. Aukščiausias Maršalo salų taškas yra vos 10 m aukštyje virš jūros lygio. Šioms saloms ypatingą pavojų kelia klimato kaita ir kylantis jūrų lygis.
Prognozuojama, kad šimtmečio pabaigoje dėl kylančio jūros lygio salose gyventi greičiausiai taps nebeįmanoma. Yra svarstomi įvairūs būdai spręsti šią problemą – perkelti gyventojus kitur arba dirbtinai salas šiek tiek „pakelti“.
11. Maršalo salos yra skurdi valstybė. Kai kuriuose atoluose apie du trečdalius gyventojų pragyvenimui gali skirti mažiau negu dolerį per dieną, o apie trečdalis valstybės gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Daugiau negu pusė 15 metų amžiaus ir vyresnių maršaliečių yra bedarbiai.
Maršalo salų sostinėje Madžūre yra lankęsis lietuvis keliautojas Augustinas Žemaitis, jo įspūdžius skaityti galite čia.
_____________________________________________________________________
Patiko straipsnis? Dar daugiau įdomybių rasite 15min rubrikoje „Ar žinai?“.
