Lietuviško interneto pradžia: kada atsirado .lt domenas ir koks puslapis jį gavo pirmas?

.lt – lietuviškas interneto domenas, kurį galima vadinti Lietuvos simboliu skaitmeninėje erdvėje. Tokiu domenu užsibaigiančius puslapius turi ir valdžios institucijos, ir verslai, ir tiesiog Lietuvos žmonės. Jį priimame kaip duotybę ir savaime suprantamą dalyką. Tačiau .lt egzistavo ne visada. Kokie buvo pirmieji lietuviški puslapiai? Kiek .lt puslapių atsiranda per metus ir kiek jų iš viso yra dabar?
.lt domenas
Lietuvos interneto domenas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus 15min suteikė Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG. Ši įstaiga yra pasauliniu mastu pripažintas .lt domeno administratorius.

Domenui – beveik 30 metų

Nacionalinio domeno istorija prasidėjo 1992 m. birželio 3 d., kai tuomet interneto administravimą pasauliniu mastu koordinavusi organizacija IANA (angl. Internet Assigned Numbers Authority) įkūrė .lt domeną.

123RF.com nuotr./.lt domenas
123RF.com nuotr./.lt domenas

Pradžioje šis domenas buvo administruojamas ne iš Lietuvos – jo administravimas buvo deleguotas Oslo universitetui.

Tiesa, pirmojo lietuviško interneto puslapio su .lt domenu dar reikėjo šiek tiek palaukti. 1993 m. vasario 26 d. – tai tiksli pirmojo lietuviško domeno registravimo data. Tada galima švęsti lietuviško interneto gimtadienį.

Kaip 15min nurodė KTU Interneto paslaugų centro atstovai, pats pirmasis registruotas .lt domenas buvo mii.lt, kurį 1993 m. vasario 26 d. įkūrė tuometinis Matematikos ir informatikos institutas.

Domenas veikia ir dabar, tik vėliau instituto pavadinimas keitėsi ir jis buvo prijungtas prie Vilniaus universiteto. Tad dabar naršyklėje suvedę www.mii.lt pasieksite Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto puslapį.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Matematikos ir informatikos institutas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Matematikos ir informatikos institutas

1993 m. kovo 5 d. buvo įkurti dar penki domenai. Jie priklausė Lietuvoje veikusiems universitetams.

Tai buvo ktu.lt (Kauno technologijos universitetas), vu.lt (Vilniaus universitetas), vtu.lt (Vilniaus technikos universitetas, dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas), klu.lt (Klaipėdos universitetas) ir ped.lt (buvęs Vilniaus pedagoginis universitetas).

Iš šių penkių domenų dabar veikia tik pirmieji du – jais pasieksite KTU ir VU puslapius. Na, o vtu.lt, klu.lt ir ped.lt jau niekur nebeveda. Domenas vtu.lt, DOMREG puslapio duomenimis, vis dar priklauso VGTU, o domenai klu.lt ir ped.lt jau yra laisvi – jei norite, galite sukurti interneto puslapius su tokiais domenais.

1994 m. .lt domeno administravimas iš Norvegijos persikėlė į Lietuvą – buvo deleguotas Kauno technologijos universiteto Skaičiavimo centrui.

Šis KTU padalinys .lt domeną administruoja iki šiol, taigi jau 26 metus.

Tiesa, padalinio pavadinimas per tą laiką keitėsi ne kartą: pradžioje jis vadinosi Skaičiavimo centru, po to – Informacinių technologijų plėtros instituto Interneto paslaugų skyriumi, vėliau – Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centru, o nuo 2018 m. kovo 1 d. – Interneto paslaugų centru.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno technologijos universitetas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno technologijos universitetas

Pradinės domenų registravimo taisyklės, galiojusios pasauliniu mastu, labai ribojo domenų kūrimą, pvz., domenus galėjo turėti tik juridiniai asmenys, o domeno vardą turėjo sudaryti mažiausiai 3 simboliai. Be to, būta griežtų ribojimų dėl vietovardžių ir valstybių pavadinimų vartojimo.

Vystantis internetui ir augant poreikiui, reikalavimai buvo palaipsniui liberalizuojami, pvz., 2000 m. atsisakyta draudimo turėti domenus fiziniams asmenims.

2007 m. įsigaliojo .lt domeno procedūrinis reglamentas, kuriuo panaikinti bet kokie apribojimai dėl dviejų simbolių domenų vardų, automatizuotas domenų įkūrimo ir valdymo procesas, tiksliau apibrėžti procedūrų atlikimo terminai.

Šimtatūkstantasis .lt domenas buvo įkurtas 2009 m. Dabar, po dar dešimties metų, Lietuva jau priartėjo prie 200 tūkst. domenų ribos.

Beveik 200 tūkstančių domenų

199 721. Tiek šiuo metu (2020 m. sausio 28 d. duomenimis) yra registruota domenų su .lt vardu.

Tai reiškia, kad vienas .lt domenas tenka maždaug penkiolikai Lietuvos gyventojų, o tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka maždaug 67 .lt domenai.

123RF.com nuotr./Interneto domenas
123RF.com nuotr./Interneto domenas

Tiesa, ne visi .lt domeno turėtojai yra iš Lietuvos, tačiau, kaip pamatysime vėliau, ne Lietuvoje registruotų .lt domenų yra mažai ir jie bendros tendencijos per daug neiškraipo.

Taip pat tai reiškia, kad greitai turėtų būti perkopta 200 tūkst. .lt domenų skaičiaus riba. 100 tūkst. domenų ribą Lietuva perkopė 2009 m. balandį.

Daug tai ar mažai? Kaip 15min nurodė KTU Interneto paslaugų centras, pagal registruotų domenų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, Lietuva viršija pasaulinį vidurkį, o Europos Sąjungoje yra daugmaž per vidurį. Lietuva lenkia Italiją, Prancūziją, Ispaniją ir kt. šalis, tačiau atsiliekanti nuo Nyderlandų, Danijos, Vokietijos, Švedijos ir kt. šalių.

Absoliuti dauguma – 173 958, arba 87,6 proc. – .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Lietuvos.

Antroje vietoje Vokietija (3808 .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš Vokietijos), trečioje vietoje – JAV (2565 .lt domeno turėtojų 2020 m. sausio 28 d. buvo iš JAV).

O kiek .lt domenų Lietuvoje sukuriama per metus? Pernai, KTU Interneto paslaugų centro duomenimis, buvo įkurta 37 761. Tiesa, gana artimas skaičius – 31 491 .lt domenas – pernai buvo ir panaikinta.

Todėl bendras domenų skaičiaus augimas nebuvo ypač didelis. Per metus .lt domenų skaičius išaugo beveik 6 tūkstančiais.

„Scanpix“ nuotr./Kompiuteris
„Scanpix“ nuotr./Kompiuteris

Kiek lietuviai iš viso yra registravę domenų vardų, skaičiuojant ne tik .lt domenus? Europos domenų registrų asociacijos CENTR duomenimis, 2019 metų pradžioje lietuviai buvo registravę 289 tūkst. įvairių domenų vardų.

Tuomet, kai skelbti duomenys, .lt domeno turėtojų iš Lietuvos buvo apie 168,6 tūkst. Tai reiškia, kad apie 58,3 proc. Lietuvoje registruotų domenų vardų buvo .lt domenai, o likusi dalis – kitokie (.eu, .com ir pan.).

Įdomioji domenų statistika

Patys populiariausi Lietuvoje yra 8 simbolių ilgio .lt domenai. Tokių iš viso yra 21 567 (10,8 proc.). 7 simbolių .lt domenų yra 21 260 (10,6 proc.), 9 simbolių – 19 460 (9,7 proc.). Ilgiausias egzistuojantis domenas yra 55 simbolių ilgio.

Dažniausiai sutinkama pirmoji domeno raidė yra s – 21 210 domenų (10,6 proc.) prasideda šia raide. Antroje vietoje yra a – 16 454 domenai (8,2 proc.) prasideda šia raide.

Apie 57 proc. lt domenų valdo įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Iš viso fiziniai asmenys pernai valdė beveik 85 tūkst. .lt domenų.

Domenai - ir su lietuviškomis raidėmis

KTU Interneto paslaugų centras atkreipia dėmesį, kad interneto puslapio varde galima naudoti ir lietuviškas raides.

Ši institucija kasmet su Lietuvos kompiuterininkų sąjunga ir Valstybine lietuvių kalbos komisija rengia gražiausio lietuviško interneto vardo konkursą.

Taip siekiama keisti vartotojų įpročius rašyti „šveplai“, atkreipti dėmesį į techninę galimybę naudoti gimtąją kalbą interneto varduose, trumposiose žinutėse (SMS) ir el. laiškuose.

Gražiausiais lietuviškais domenais išrinkti: 2019 m. – užventis.lt, 2018 m. – šilinga.lt, 2017 m. – ilgasūsas.lt, 2016 m. – vištapuode.lt, 2015 m. – voveraitė.lt, 2014 m. – klaužada.lt

Plačiau apie tai, kaip įkurti interneto puslapį su .lt vardu, skaitykite DOMREG puslapyje. Čia galite ir pasitikrinti, ar jus dominantis interneto puslapio vardas dar yra laisvas.

Straipsnis parengtas remiantis informavimui apie .lt domeno aktualijas skirtoje svetainėje domreg.lt esančia informacija ir atsakymais, kuriuos KTU Interneto paslaugų centras atsiuntė į papildomus 15min klausimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis